Estijos ornitologai ir žemdirbiai vėl sukryžiavo ietis

Agentūros duomenimis, per nepilnus 20 metų žąsų skaičius Estijoje išaugo penkis kartus: 2002 m. jų suskaičiuota apie 20 tūkst., o 2020 m. – 100 tūkst. Ūkininkų skaičiavimu, migruojančių paukščių pasėliams daromi nuostoliai siekia dešimt milijonų eurų per metus. Estija iš dalies kompensuodavo ūkininkų įgyvendintas prevencines priemones, kurios padeda sumažinti migruojančių paukščių žalą, tačiau vyriausybei pripažinus, kad nebeturi pinigų nuostoliams kompensuoti, bendruomenėje kilo įtampa, pastūmėdama valdžios institucijas imtis ryžtingų veiksmų.

AAA išdavė leidimą per pustrečio mėnesio sumedžioti iki 800 baltųjų žąsų, 750 didžiųjų baltųjų žąsų ir neribotą skaičių kanadinių žąsų. Šie sparnuočiai paprastai nė neapsistoja Estijoje, tik stabteli laukuose pakeliui į kitas šalis ir ilsėdamiesi maitinasi jaunais želmenimis.

Po tokio agentūros sprendimo netilo kalbos, kad bus sulaukta ieškinio teismuose, kaip tai yra ne kartą nutikę anksčiau. Tik šįkart, AAA vadovo teigimu, yra parengti tvirtesnis argumentai, nes pasikeitė teisinės aplinkybės – yra ministro įsakymu patvirtintos medžioklės taisyklės, leidžiančios pavasarinę žąsų medžioklę.

Spėjimai dėl būsimo naujo teismo proceso netruko išsipildyti. Ornitologų draugija iš tiesų pateikė apeliaciją pirmos instancijos Talino administraciniam teismui dėl AAA sprendimo, savo poziciją pagrįsdami tuo, kad nykstančios rūšys labai panašios į paukščius, kuriuos galima medžioti, be specialios optinės įrangos sunku jas atskirti, ypač neįgudusiai akiai.

Be to, medžioklės metu gali kilti pavojus ir paukščiams, kurie jau pradėjo sukti lizdus laukuose. Draugijos direktoriaus Kaarel Võhandu teigimu, vien atbaidyti paukščius nėra efektyvu: „Norint sušvelninti žąsų žalą, būtina planuoti atgrasymo ir nukreipimo priemones dideliu mastu“.

Jis ūkininkams siūlo didelius laukus atskirti medžių juostomis, nes, bijodamos tykančių plėšrūnų, žąsys ir panašūs paukščiai neskristų prie tokių apsauginių juostų.

„Kartu su nuolatiniu, koordinuotu ir stebimu atgrasymu reikia sukurti saugias zonas, kuriose būtų sudarytos tinkamos sąlygos žąsims, ir rasti galimybių ūkininkams mokėti paramos subsidijas už tokių plotų sukūrimą“, – dalijasi mintimis Ornitologų draugijos vadovas.

Pagal Estijos Gamtos apsaugos įstatymą atgrasomoji medžioklė leidžiama tik tuo atveju, jeigu nėra alternatyvių priemonių.

ŪP portalo informacija

Asociatyvi 123rf nuotr.