Šiuolaikišką CO2 kreditų pardavimų sistemą vystantis startuolis siūlo žemės savininkams galimybę užsidirbti iš miškų įveisimo bei atsakingo miškų valdymo. Bendrovė šiems miškų savininkams sudaro sąlygas efektyviai bendradarbiauti su įmonėmis, norinčiomis įsigyti CO2 kreditus ir taip sumažinti neigiamą poveikį aplinkai.
Milijoninės investicijos – už pažangias technologijas
Bendradarbiaudama su Estijos Tartu universiteto geoinformatikos tyrėjais, pernai „Arbonics“ sukūrė duomenų analize pagrįstą skaitmeninį įrankį. Pasitelkus jį ne tik įmanoma surasti miško įveisimui tinkamą žemę, bet ir vos per kelias minutes apskaičiuoti, kiek pajamų už parduotus CO2 kreditus gautų miškų žemės savininkai. Iki šiol jau išanalizuota per 200 tūkst. hektarų žemės, o daugiau nei 130 žemės savininkų visose Baltijos šalyse prisijungė prie startuolio vystomo miškų įveisimo projekto.
Startuolis 5,5 mln. eurų investicijas pritraukė iš trijų rizikos kapitalo bendrovių: suomių „Nordic Ninja“, JAV įsikūrusių „Plural“ ir „Tilia Impact Ventures“ iš Čekijos. Anot Rainerio Sternfeldo, vieno iš „Nordic Ninja“ vykdomųjų partnerių, estų bendrovė pasirinkta dėl savo misijos – ekologiškos ateities, kurią norima užtikrinti visai Europai.
„Ši unikali įmonė vysto teisingą technologiją, turi aiškią viziją ir komandą, galinčią sukurti tokią platformą, kuri palengvins žemės savininkams nustatyti jų turimų miškų kiekybinę aplinkosauginę vertę ir įvertinti galimybę plėstis. Laukiamas tokios inovacijos rezultatas – vis labiau plintantis teigiamas poveikis mūsų visų planetai“, – teigia R. Sternfeldas.
Miškų savininkams – galimybė uždirbti iš tvarumo
Be glaudžių ryšių su žemės savininkais, „Arbonics“ dar šių metų pradžioje pasirašė bendradarbiavimo sutartį su vienu didžiausiu Baltijos šalyse „Swedbank“ banku. Bendradarbiavimo modelis remiasi startuolio pagalba surandant miško įveisimui tinkamą žemę. Tuo metu „Swedbank“ žemės savininkams teikia žaliąsias miško įveisimo paskolas, pasinaudoję kuriomis jie gali įsigyti medžių sodinukus ir padengti miško sodinimo paslaugas.
Pajamos iš miškų įveisimo žemės savininkus pasiekia iš įmonių, norinčių sumažinti savo neigiamą poveikį aplinkai, susimokant už CO2 perkėlimą į ilgaamžę formą – miškus. Beveik tris dešimtmečius veikiančioje rinkoje CO2 kreditų paklausa sparčiai auga dėl neišvengiamai artėjančių klimato kaitos sumažinimo tikslų, kuriuos daugelis bendrovių užsibrėžė pasiekti jau iki 2030 m.
Startuolio įkūrėjo Kristjano Lepiko teigimu, pagrindinė tokių kreditų paklausos kryptis – Vakarų Europos įmonės: „Pavyzdžiui, viena Europos chemijos technologijų bendrovė nori sumažinti neigiamą savo veiklos poveikį gamtai, o mes tą norą sujungiame su miškų savininkų siekiu uždirbti.“
Anot K. Lepiko, moksliniais tyrimais pagrįstas ir laiko patikrintas požiūris suteikia į tvarumą orientuotoms įmonėms pasitikėjimo tuo, kad jos remia veiklą, kuri iš tiesų padeda neutralizuoti jų daromą poveikį aplinkai.
„Skaičiuojame, kad įgyvendindami miškų įveisimo plėtros Baltijos šalyse projektą užtikrinome daugiau kaip 200 tūkst. tonų papildomo anglies dvideginio sekvestracijos. Tai reiškia, kad prie šios programos prisijungę žemės savininkai per ateinančius 30 metų, be didžiulės pagalbos gamtai, iš viso dar gali gauti ir apie 10 mln. eurų papildomų pajamų“, – tvirtina K. Lepikas.
Partnerio turinys