Šiuo metu euras kainuoja 1,10 JAV dolerio, o tai yra žemiausias lygis nuo 2025 m. kovo mėn., t. y. pamuštas paskutiniųjų 19 mėnesių antirekordas, skelbia fxstreet.com.
Europos valiutą slėgė sustiprėjęs JAV doleris ir skirtingi lūkesčiai dėl pinigų politikos. Įvardijamos ir kitos priežastys: energijos kainų šokas, politinis ir fiskalinis neapibrėžtumas Prancūzijoje, silpnos augimo perspektyvos ir kylančios palūkanų normos.
Investuotojai tikisi, jog JAV Federalinis rezervų bankas (FED) padidins palūkanų normas sparčiau nei Europos centrinis bankas (ECB): rinkos numato keturis palūkanų normų padidinimus iki 2027 m. rugsėjo mėn., palyginti su dar trimis ECB palūkanų normų padidinimais (kiekvienas po 0,25 procentinio punkto).
Tuo tarpu dauguma agentūros „Reuters“ apklaustų ekonomistų tikisi, jog FED gruodžio mėnesį antrą ir paskutinį kartą dabartiniame cikle padidins palūkanų normas. Centrinis bankas rugsėjį padidino federalinių fondų palūkanų normą, tačiau spalį tai padarė laikinai. Prognozuojama, kad gruodį ji dar kartą bus padidinta 25 baziniais punktais iki 4,00–4,25 proc. ribos, kuri nepasikeitė nuo praėjusio mėnesio apklausos, teigia visi ekonomistai (kurių buvo 101), dalyvavę lapkričio 6–10 d. „Reuters“ apklausoje.
Be to, kaip skelbia „Bloomberg“, ECB viceprezidentas Borisas Vujčičius šią savaitę pareiškė, kad rinkos lūkesčiai dėl tolesnio palūkanų normų didinimo 2027 m. gali būti pagrįsti; tai rodo, kad finansavimo išlaidos gali toliau kilti, viršijant numatomą palūkanų normų padidinimą kitą mėnesį.
Šiuo metu infliacijos lygis yra dvigubai didesnis už ECB deklaruojamą 2 proc. tikslą.
Kaip analizuoja „Agrarheute“ apžvalgininkas Olafas Zinke, silpnas euras žemės ūkiui turi ir privalumų, ir trūkumų, tačiau dažniausiai labiausiai paveikia sąnaudas ir pardavimus: kadangi daugelis pasaulinių žemės ūkio prekių (pvz., kviečiai, kukurūzai ar soja) parduodamos JAV doleriais, Europos prekės tampa pigesnės pirkėjams už euro zonos ribų.
Silpnesnis euras pagerina grūdų, pieno produktų ir kitų ES žemės ūkio produktų eksporto galimybes. Žaliavos, už kurias reikia mokėti JAV doleriais, pavyzdžiui, nafta, dujos, trąšos ir pašarai gyvuliams, dėl silpno euro ES ūkininkams tampa brangesnės. Tai reiškia, kad silpnas euras didina dyzelino, technikos ir tarpinių prekių kainas, todėl ir taip didelės gamybos sąnaudos žemės ūkyje dar labiau išauga. „Bloomberg“ savo ruožtu pastebi, kadangi trąšų kainos Europoje jau ir taip yra didelės, o importo apimtys smarkiai sumažėjo, valiutos nuvertėjimas dar labiau padidina sąnaudas ūkiams.
Kita vertus, esama ir teigiamų pasekmių: Europos žemės ūkio produktai, pavyzdžiui, kviečiai, miežiai, pieno produktai, vynas ir alyvuogių aliejus, tampa pigesni pirkėjams, atsiskaitantiems JAV doleriais arba su doleriu susietomis valiutomis. Tai suteikia ES eksportuotojams kainų pranašumą prieš JAV, Kanados ir Australijos konkurentus.
Žemės ūkio produktų importas iš trečiųjų šalių eurais tampa brangesnis, todėl mažėja į Europos bendrąją rinką patenkančių užsienio grūdų, aliejinių augalų sėklų ir mėsos kainų spaudimas.
Savaitės pradžioje paskelbti duomenys rodo, kad rugsėjį euro zonos pramonės gamyba išaugo vos 0,2 proc., t. y. mažiau nei rinkos lūkesčiai (0,3 proc.), po 0,5 proc. susitraukimo rugpjūtį, skelbia portalas economies.com.
Per metus visos ES pramonės gamyba susitraukė 1,5 proc., palyginti su 1,1 proc. sumažėjimu ankstesnį mėnesį.
Portalas akcentuoja, jog šie skaičiai atskleidžia nuolatinį Europos pramonės sektoriaus silpnumą, apsunkinantį Europos centrinio banko pinigų politikos perspektyvą ir ribojantį bendros valiutos galimybes atsigauti dolerio atžvilgiu.
Analitikai akcentuoja, jog ekonominės pasekmės labiau tikėtinos vidutinės trukmės arba ilgalaikės, nes silpnas euras taip pat atskleidžia psichologinę problemą: pasaulio ekonomika, matyt, iš tikrųjų nepasitiki euro zona ar ES, kad dabartinė energetikos ir infliacijos krizė bus įveikta. Ir tai atsispindi smarkiai nuvertėjančiame eure. Kita vertus, rinkos, regis, labiau pasitiki amerikiečiais.
Parengė Ričardas Čekutis