„Eurobarometras“: europiečiai imasi veiksmų, kad taupytų energiją, tačiau nori daugiau paramos

79 proc. apklaustų žmonių pritaria teiginiui, kad klimato srities tikslai paskatins naujas darbo vietas ir pritrauks investicijų į švarios energijos sektorių. 76 proc. mano, kad ES politika sumažins priklausomybę nuo energijos importo, o 69 proc. – kad ji užtikrins mažesnes namų ūkių ir įmonių sąskaitas už energiją. Siekdami užtikrinti, kad šie tikslai būtų pasiekti, 62 proc. respondentų teigė, kad Europa turėtų įvairinti savo energijos šaltinius, be kita ko, investuodama į atsinaujinančiuosius energijos išteklius, o 54 proc. teigė, kad energiją turėtume taupyti kiek tik įmanoma.

Paklausti, ką jiems reiškia ES energetikos politika, piliečiai atsakymuose daug dėmesio skiria energijos įperkamumui: 40 proc. respondentų pirmiausia teigė, kad ES energetikos politika turėtų užtikrinti prieinamesnes energijos kainas vartotojams, 33 proc. – kad ES turėtų investuoti į novatoriškas energetikos technologijas, o 30 proc. – kad daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama energijos suvartojimo mažinimui.

Vartotojai pritaria energetikos pertvarkai, tačiau nori didesnės paramos

Daugiau kaip trys ketvirtadaliai respondentų (77 proc.) tvirtino, kad ėmėsi asmeninių veiksmų ir per pastaruosius penkerius metus iš esmės pakeitė savo įpročius siekdami vartoti mažiau energijos namuose. 55 proc. respondentų teigė pritaikę savo transporto priemones, kad sumažintų energijos suvartojimą, o keturi iš dešimties (41 proc.) teigė pakeitę savo energijos vartojimo darbe modelius.

Konkretūs atsakymai apie priemones, kurių ėmėsi piliečiai, atspindi Europos Komisijos pradėtą renovacijos bangos iniciatyvą. Iš 44 proc. respondentų, kurie ėmėsi priemonių energijos suvartojimui namuose sumažinti, beveik pusė nurodė, kad izoliavo savo stogą, sienas, langus ar grindis. Daugiau nei vienas iš penkių respondentų paminėjo katilo keitimą (27 proc.) arba saulės baterijų plokščių įrengimą (22 proc.). Tuo tarpu beveik keturi iš dešimties teigė, kad priemonių nebuvo imtasi dėl finansinių priežasčių (37 proc.) arba dėl to, kad sprendimas priimamas kartu su jų namų savininku arba bendraturčiais (36 proc.).

Kalbant apie ateitį, dauguma respondentų teigia, kad ES turėtų skatinti valstybes nares sutelkti dėmesį į priemones, kuriomis remiami energijos nepriteklių patiriantys namų ūkiai (53 proc.), sumažinti energijos suvartojimą (50 proc.) arba priemones, kurios padeda piliečiams gaminti arba vartoti energiją iš atsinaujinančiųjų išteklių (50 proc.). 38 proc. respondentų teigė, kad ES turėtų skatinti valstybes nares sutelkti dėmesį į pramonei ir įmonėms skirtas priemones; paklausti, kokios konkrečios politikos priemonės padėtų siekti šio tikslo, 35 proc. respondentų teigė, kad ES turėtų tai padaryti remdama švarių technologijų inovacijas, o 30 proc. mano, kad tai turėtų skatinti taupyti energiją.

Parengė Irma Dubovičienė