Latvijoje pirmą kartą patvirtinta Vakarų Nilo karštligė

Vakarų Nilo karštligė nustatyta moksliniame institute BIOR tiriant kritusio vištvanagio mėginį, siekiant nustatyti gaišimo priežastį. Tai pirmasis patvirtintas šios ligos atvejis Latvijoje.

Tai zoonozė – virusinė infekcija, kuria gali užsikrėsti tiek gyvūnai, tiek žmonės, atkreipia dėmesį atsakingos institucijos.

Virusą platina uodai, tarp jų ir mūsų klimato juostoje paplitusi rūšis C. modestus. Viruso šeimininkai ir pagrindinis viruso rezervuaras gamtoje yra laukiniai paukščiai. Jiems infekcijos eiga ir klinikiniai požymiai gali svyruoti nuo lengvų, nespecifinių klinikinių požymių, tokių kaip bendras silpnumas, apetito praradimas, iki nervų sistemos pažeidimo požymių, tokių kaip koordinavimo sutrikimai, kojų parezė ar traukuliai, kurie gali baigtis mirtimi

Žinduoliai, dažniausiai žmonės ir arkliai, taip pat gali užsikrėsti Vakarų Nilo karštlige, tačiau pasitaiko ir kitų rūšių gyvūnų infekcijos atvejų.

Nuo žmogaus žmogui infekcija neplinta. Žmogui daugeliu atvejų Vakarų Nilo virusas sukelia lengvą ūminę karščiavimo ligą – į gripą panašią ligą. Retais atvejais atsiranda encefalito simptomatika.

Europoje kasmet pranešama apie pavienius atvejus

Vakarų Nilo virusas pirmą kartą buvo išskirtas 1937 m. iš karščiuojančio paciento kraujo Ugandoje, Vakarų Nilo regione.

Tai endeminis (nuolat esantis populiacijoje) virusas įvairiuose pasaulio regionuose ir šalyse, tokiose kaip Afrika, Izraelis, Vakarų Turkija, Artimieji Rytai, Indija, Šiaurės ir Centrinė Amerika.

Europoje kasmet pranešama apie pavienius atvejus, taip pat apie sezoninius protrūkius Pietų, Rytų ir Vakarų Europos šalyse. Geografiškai artimiausia šalis, pranešusi apie šią zoonozę, yra Lenkija.

Latvijos Maisto ir veterinarijos tarnyba paragino gyventojus laikytis biologinio saugumo reikalavimų.

Vertins zoonozių riziką

Įgyvendinant Europos Sąjungos bendrai finansuojamą tarptautinį projektą „OH4surveillance“, kuris truks trejus metus, bendradarbiaujant valdžios institucijoms, bus atliekama kelių ligų sukėlėjų – zoonozių paplitimo rizikos vertinimas:

• erkinis encefalitas – tirs karves, avis, ožkas, laukinius atrajotojus, erkes;
• Laimo liga (Laimo boreliozė) – šunys, erkės, laukiniai graužikai;
• Vakarų Nilo karštligė – arkliai, laukiniai paukščiai, uodai;
• Q-karštinė – erkės;
• Hepatitas E – kiaulės;
• labai patogeniškas paukščių gripas – laukiniai plėšrūnai (lapės ir kt.)

Iš viso projekte dalyvauja 11 šalių: Danija, Švedija, Suomija, Norvegija, Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Vokietija, Belgija ir Liuksemburgas.

Parengė Irma Dubovičienė