„Eurobarometras“: rekordiškai didelis europiečių pasitikėjimas ES ir didelė lietuvių parama bendrai gynybos ir saugumo politikai

Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega sakė:

 „Net 52 proc. europiečių ir 63 proc. lietuvių pasitiki Europos Sąjunga – tai aukščiausias europiečių rezultatas nuo 2007 m. 75 proc. lietuvių laiko Europos Sąjungą stabilumo sala neramiame pasaulyje. Šių dienų sudėtingame geopolitiniame kontekste stabilumas ir taika tampa svarbiausiomis vertybėmis. Lietuviai, kaip ir kiti Europos Sąjungos piliečiai, suvokia, kad šios vertybės nėra savaime suprantamos, už jas reikia kovoti. Daugiau kaip aštuoni iš dešimties (81 proc.) respondentų ES palaiko bendrą valstybių narių gynybos ir saugumo politiką, tai – aukščiausias rezultatas nuo 2004 m. Bendrą gynybos ir saugumo politiką labiausiai palaiko respondentai Vokietijoje (90 proc.), Lietuvoje (89 proc.) ir Liuksemburge (89 proc.).

Lietuviai taip pat išsiskiria teigiamu Europos ekonomikos vertinimu (69 proc. ją vertina gerai). Kartu su Danija tai didžiausias skaičius tarp visų ES valstybių narių. Be to, lietuviai ypač palaiko tolimesnę ES plėtrą (69 proc.) – tai trečias didžiausias skaičius tarp visų ES valstybių narių. Lietuvių įsitikinimu didžiausias ES pasiekimas yra laisvas žmonių, prekių bei paslaugų judėjimas (71 proc. respondentų Lietuvoje nurodo šį pasiekimą ir tai yra didžiausias skaičius tarp visų ES valstybių narių.)“

Pasitikėjimas Europos Sąjunga – didžiausias per 18 metų

Tokių aukštų pasitikėjimo ES rezultatų (52 proc. europiečių) nebuvo užfiksuota nuo 2007 metų. Trys ketvirtadaliai respondentų ES (75 proc.), t. y. didžiausias skaičius per daugiau nei du dešimtmečius, teigia laikantys save ES piliečiais. Lietuvoje save ES piliečiais laiko net 79 proc. respondentų.

Be to, septyni iš dešimties respondentų Lietuvoje (62 proc. ES) optimistiškai vertina ES ateitį.

Europiečiai nori stipresnės ir ryžtingesnės Europos Sąjungos

Septyni iš dešimties (75 proc. Lietuvoje, 69 proc. ES) respondentų sutinka, kad Europos Sąjunga užtikrina stabilumą.

Daugiau nei aštuoni iš dešimties respondentų Lietuvoje (81 proc. Lietuvoje, 86 proc. ES) sutinka, kad muitų tarifų didinimas kenkia pasaulio ekonomikai. Jei kitos šalys didina iš ES importuojamoms prekėms taikomus muitus, 71 proc. respondentų Lietuvoje (80 proc. ES) sutinka, kad ES, siekdama apginti savo interesus, turėtų nustatyti muitų tarifus.

Kalbant apie ES biudžeto prioritetus, respondentai Lietuvoje norėtų, kad ES biudžetas būtų skiriamas užimtumui, socialiniams reikalams ir visuomenės sveikatai (54 proc. Lietuvoje, 42 proc. ES), gynybai ir saugumui (52 proc. Lietuvoje, 43 proc. ES), ir švietimui, mokymui, jaunimui, kultūrai ir žiniasklaidai (44 proc. Lietuvoje, 34 proc. ES).

Pasak respondentų Lietuvoje, vidutinės trukmės laikotarpiu ES turėtų imtis priemonių saugumo ir gynybos srityje (56 proc. Lietuvoje, 39 proc. ES), ekonomikos (40 proc. Lietuvoje, 29 proc. ES), sveikatos (29 proc. Lietuvoje, 23 proc. ES) ir socialinės lygybės (24 proc. Lietuvoje, 18 proc. ES) srityse. Be to, 50 proc. respondentų Lietuvoje (44 proc. ES) mano, kad taikos ir stabilumo užtikrinimas turės didžiausią teigiamą poveikį jų gyvenimui trumpuoju laikotarpiu. Pagal svarbą toliau rikiuojasi Europos gynybos stiprinimas (33 proc. Lietuvoje, 20 proc. ES) ir maisto, sveikatos ir pramonės tiekimo grandinių užtikrinimas ES (29 proc. Lietuvoje, 27 proc. ES).

Taika (44 proc. Lietuvoje, 41 proc. ES) tebėra geriausiai ES atspindinti vertybė, po jos eina demokratija (33 proc. Lietuvoje ir ES) ir solidarumas bei parama kitiems (26 proc. Lietuvoje, 23 proc. ES).

Nuolatinė ir stabili parama Europos Sąjungos atsakui į karą Ukrainoje

Kalbant apie Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą, 87 proc. apklaustų lietuvių (80 proc. ES) sutinka, kad į ES būtų priimti nuo karo bėgantys žmonės, o daugiau kaip aštuoni iš dešimt (85 proc. Lietuvoje, 76 proc. ES) pritaria tam, kad Ukrainai būtų teikiama finansinė parama ir humanitarinė pagalba. 83 proc. apklaustųjų Lietuvoje (72 proc. ES) pritaria ekonominėms sankcijoms Rusijos vyriausybei, įmonėms ir asmenims, daugiau nei septyni iš dešimties (75 proc. Lietuvoje, 60 proc. ES) pritaria tam, kad ES suteiktų Ukrainai šalies kandidatės statusą, o 79 proc. (59 proc. ES) pritaria tam, kad ES finansuotų karinės įrangos pirkimą ir tiekimą Ukrainai.

Iš penkiolikos klausimų saugumas bei gynyba (30 proc. Lietuvoje, 20 proc. ES) lietuvių laikomi svarbiausiais klausimais ES lygmeniu. Po jų rikiuojasi tarptautinė padėtis (28 proc. Lietuvoje, 24 proc. ES) ir Rusijos invazija į Ukrainą (27 proc. Lietuvoje ir ES). 81 proc. respondentų Lietuvoje (77 proc. ES) sutinka, kad Rusijos invazija į Ukrainą kelia grėsmę ES saugumui.

Europiečiai tvirtai remia eurą

„Eurobarometro“ apklausos rezultatai rodo didžiausią paramą bendrai valiutai tiek ES (74 proc.), tiek Lietuvoje (81 proc.), tiek euro zonoje (83 proc.). Kalbant apie Europos ekonomikos padėties suvokimą, 69 proc. respondentų Lietuvoje (44 proc. ES) mano, kad ji yra gera, o 19 proc. (48 proc. ES) mano, kad ji bloga. Dauguma piliečių (55 proc. Lietuvoje, 43 proc. ES) vis dar mano, kad Europos ekonominė padėtis per ateinančius 12 mėnesių išliks stabili.

Standartinė „Eurobarometro“ apklausa Nr. 103 buvo atlikta 2025 m. kovo 26 – balandžio 22 d. visose 27 ES valstybėse narėse. Lietuvoje tiesiogiai apklausti 1007 piliečiai (Iš viso 26 368 ES piliečiai.

Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje informacija