Eurobarometro apklausa: lietuviai labiausiai palaiko ES plėtrą, dauguma balsuotų EP rinkimuose

Šiam teiginiui pritaria 72 proc. apklaustųjų Lietuvoje, nepritaria – 20 proc. Kitos didžiausios ES plėtros entuziastės – Lenkija, Airija, Kroatija ir Ispanija (po 68 proc.), savo ruožtu mažiausiai spartesnę plėtrą palaiko Čekijos (37 proc.), Slovakijos (40 proc.), Austrijos, Kipro (po 41 proc.) ir Vokietijos (43 proc.) gyventojai.

Beveik du trečdaliai (65 proc.) apklaustųjų Lietuvoje nurodė, kad jeigu kitą savaitę būtų surengti Europos Parlamento (EP) rinkimai, labai tikėtina, jog jie rinkimuose balsuotų. Tai beveik atitinka ES vidurkį (68 proc.). Piliečių pareigą ir konkretaus kandidato palaikymą lietuviai nurodo kaip svarbiausius motyvus dalyvauti EP rinkimuose. Jie Lietuvoje vyks 2024 m. birželio 9 d.

„Pastaruosius penkerius metus mes klausėmės. Ir Europos Parlamentas įvykdė savo pažadus. Mes kovojame su skurdu, socialine atskirtimi ir klimato kaita, kuriame darbo vietas ir giname ES vertybes, tokias kaip demokratija, žmogaus teisės ir žodžio laisvė. Tačiau demokratija nėra savaime suprantamas dalykas. Privalome ją saugoti ir išlaikyti, ateidami į rinkimus. Kiekvienas balsas ateinančiuose Europos Parlamento rinkimuose yra svarbus“, – sakė Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola.

Lietuvos gyventojai išlieka vieni didžiausių ES entuziastų: net 94 proc. apklaustųjų Lietuvoje mano, kad narystė ES yra naudinga mūsų šaliai. Tai yra aukščiausias rodiklis tarp ES šalių, – palyginti, vidutiniškai septyni iš dešimties visoje ES atliktos apklausos dalyvių nurodė, kad narystė ES yra naudinga jų šaliai.

Svarbiausi narystės ES privalumai, kuriuos išvardijo apklausos dalyviai Lietuvoje, yra indėlis į taikos išlaikymą ir saugumo didinimą (43 proc.), ekonominis augimas (41 proc.) bei naujos darbo galimybės (37 proc.).

Vertinant pragyvenimo lygį, kuriam įtakos turėjo Covid-19 pandemija, karas Ukrainoje bei auganti infliacija, ES gyventojai tapo šiek tiek optimistiškesni nei prieš šešis mėnesius. Apklausos duomenimis, 61 proc. Lietuvos gyventojų teigė manantys, kad jų gyvenimo lygis kitais metais blogės, ir tai yra 8 proc. punktais mažiau nei šių metų pavasarį. Tuo tarpu 34 proc., arba 9 proc. punktais daugiau nei pavasarį, galvoja, kad jų padėtis nesikeis. Tik trys procentai Lietuvos gyventojų nurodė, kad jų gyvenimas šiais metais pagerėjo.

Daugiau kaip trečdalis europiečių, 37 proc., kartais arba dažnai turi sunkumų susimokėti sąskaitas. Lietuvoje šiuo atžvilgiu padėtis geresnė – 28 proc. apklausos dalyvių Lietuvoje dažnai arba kartais sunkiai susimoka sąskaitas. Vis dėlto kova su skurdu išlieka aktualia problema 49 proc. apklaustųjų Lietuvoje.

Vidutiniškai 70 proc. ES piliečių mano, kad ES veiksmai turi įtakos jų kasdieniniam gyvenimui (Lietuvoje – 65 proc.). „Ši Eurobartometro apklausa rodo, kad Europa yra svarbi. Sudėtingame geopolitiniame ir socialiniame bei ekonominiame kontekste piliečiai tiki, kad Europos Sąjunga ras sprendimus. Dauguma europiečiu mano, kad ES veiksmai teigiamai paveiks jų kasdieninį gyvenimą“, – taip apklausos rezultatus komentavo R. Metsola.

2023 m. rugsėjį ir spalį EP užsakymu Eurobarometro apklausą visose 27-iose ES šalyse daugiausia tiesioginiu būdu vykdė viešosios nuomonės tyrimų agentūra „Verian“ (buvusi „Kantar Public“). Iš viso buvo apklausta 26 523 ES gyventojų, iš jų Lietuvoje – 1 017. Rezultatai vertinami atsižvelgiant į kiekvienos šalies gyventojų skaičių.

Europos Parlamento informacija

Asociatyvi 123rf nuotr.