Europa abejoja, Lietuva – ne

Didina finansinę naštą

Statistikos duomenimis, ES iš trečiųjų šalių importuoja apie 50 proc. trąšų, kurių paklausa pastaraisiais metais nemažėja. Akivaizdu, kad nuo šių metų sausio 1 d., įsigaliojus PADKM, importuojamų trąšų kainos kils, o tai, atsižvelgiant į pastaraisiais metais mažėjančias produkcijos supirkimo kainas ir brangias trąšas, dar labiau sumenkins ūkininkų pajamas ir didins gamybos sąnaudas. Prognozuoti, kiek brangs trąšos, kol kas niekas nesiryžta.

Kaip rašo leidinys „Politico“, Europos Komisijai (EK) daromas vis didesnis spaudimas netaikyti PADKM mokesčio trąšoms, nes valstybės narės palaiko ūkininkus, bet ne pramonę.

Teigiama, kad PADKM mokestis išpūs ir taip kylančias trąšų kainas, o tai dar labiau padidins ūkininkams tenkančią finansinę naštą.

Vokietijos žemės ūkio naujienų portalas „Agrarheute“ teigia, kad Austrijos žemės ūkio ministras Norbertas Totschnigas perspėjo, jog mažėjančios produkcijos supirkimo kainos ir smarkiai išaugusios trąšų kainos, kurios augalininkystėje jau sudaro iki 30 proc. gamybos sąnaudų, blogina ūkininkų padėtį. Todėl, siekdama palengvinti ūkininkų dalią, Austrija siūlė laikinai sustabdyti PADKM taikymą trąšoms, kol bus užtikrintas tinkamas šio mechanizmo veikimas, bei ragina EK sudaryti sąžiningas konkurencijos sąlygas ūkininkams.

Dirba ne sau

Trąšų kainos yra pagrindinis ūkininkų sąnaudų dėmuo. Pastaraisiais metais jos smarkiai išaugo ir dabar sudaro iki 30 proc. žemės ūkio gamybos sąnaudų. Kauno r. ūkininkas Romualdas Majeras stebėjosi, kad Lietuva, turinti „pliką užpakaliuką“, nepalaikė savo šalies žemdirbių, žemės ūkio. „Susidaro toks vaizdas, kad Lietuvos valdžia dirba ne Lietuvai, o kažkam... Iš PADKM mokesčio taikymo, kaip ir sutarties su MERCOSUR, dar kartą išloš prekybininkai, bet ne žemės ūkis, ne ūkininkai ir ne vartotojai. Manau, jei PADKM mokesčio taikymas laikinai būtų atidėtas, trąšų kaina būtų šiek tiek mažesnė. Aišku, tuomet ir grūdų savikaina būtų kažkiek mažesnė. Ūkininkai kažkiek išloštų. Bet nežinia, kiek iš to laimėtų prekybininkai. Jie, manau, jau yra pasiruošę šį mokestį uždėti“, – „Ūkininko patarėjui“ kalbėjo grūdų augintojas.

To paties rajono augalininkystės ūkio šeimininkas Romas Majauskas į susiklosčiusią situaciją reaguoja neigiamai. „Graudu, kad mūsų valdžia miega. Ar ji tikrai nesupranta esamos situacijos žemės ūkyje? Ji – labai prasta. Nes grūdų kainos – menkos, o trąšų ir viso kito kainos sparčiai kyla. Todėl nežinau, kaip ūkininkams viską reikės dėliotis. Kodėl Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) ir Vyriausybė negeba reaguoti į tokius dalykus? Nesuprantu“, – svarstė R. Majauskas.

Rinka nekonkurencinga

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) prezidiumo narys, Vilniaus r. ūkininkų asociacijos pirmininkas Veslavas Spiridovičius ŪP teigė, kad dėl išaugusių trąšų kainų asociacijos nariai net nesiryžta užsisakyti trąšų. „Trąšų kaina yra neadekvati. Kaip bebūtų, kalbama apie sankcijas Rusijai, apie tai, kad trąšų iš šios šalies neperkame, bet perkame amerikietiškas trąšas ir matome, kad jų kilmės šalis yra Rusija. Tos pačios trąšos važiuoja „ratais“. Ir susidaro tokia situacija, kuomet ES, taikydama sankcijas, lyg ir sustabdo prekybą, bet iš tikrųjų neužkerta kelio tų trąšų atvežimui ir vis vien ES žemdirbiai už jas sumoka. Statistika rodo, kiek rusiškų trąšų nuperka lenkai, vokiečiai, prancūzai. O mes tas pačias trąšas perkame iš jų. Realiai iš to kažkas daro pelną ūkininkų sąskaita. Reikėtų sąžiningų konkurencijos sąlygų. Bet nėra nieko naujo, kad kai kitos ES šalys prašo laikinai atidėti PADKM mokesčio taikymą trąšoms, mūsų šalis šiam pasiūlymui nepritaria, nes visą laiką „nori iš peties“ vykdyti ES reikalavimus ar įsipareigojimus, kurie kartais būna tik rekomenduotini“, – žodžių į vatą nevyniojo V. Spiridovičius.

LŪS prezidiumo narys, Kauno r. ūkininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas Maciulevičius ŪP tvirtino, kad ūkininkams nerimą kelia galima PADKM įtaka galutinei grūdų kainai. „Mes konkuruojame globalioje rinkoje. Todėl kyla klausimas, kiek pats mokestis padidina trąšų kainą, o kiek pasinaudoję mokesčiu pasipinigaus patys pardavėjai? Trąšų rinka Lietuvoje – maža, todėl ji nekonkurencinga. Yra vienas vietinis gamintojas ir tik keli importuotojai. Natūralu, kad tokioje rinkoje susidaro tam tikra oligopolija. Daug metų kalbame, kad keli žaidėjai stebi vieni kitus ir kainos kyla beveik vienu metu. Kartais net be jokio tiesioginio susitarimo. Prieš karą dujos kainavo tiek pat, kiek dabar, bet trąšų kainos – dvigubos. Tad kas lemia šią kainą?“ – įžvalgomis pasidalijo M. Maciulevičius.

Sukuria neapibrėžtumą

ŪP pasiteiravo, kaip dabartinę situaciją vertina trąšų pardavėjai. AB „Linas Agro“ Trąšų prekybos vadovas Simas Veržbickas dėstė, kad kuo vėliau bus priimtas galutinis sprendimas dėl PADKM taikymo trąšoms, tuo sudėtingiau bus užtikrinti pavasario sezonui reikalingų trąšų tiekimą be papildomo mokesčio. Nes logistikos grandinė trąšų rinkoje yra ilga – kai kurios trąšos iki Lietuvos keliauja apie 40–50 dienų. Tai reiškia, kad sprendimų vilkinimas tiesiogiai riboja galimybes importuoti produkciją iki nustatytos datos ir sukuria papildomą neapibrėžtumą tiek importuotojams, tiek ūkininkams. Lietuvos rinkai tai ypač aktualu dėl didelės priklausomybės nuo importuojamų trąšų.

„Šiuo metu jau esame situacijoje, kai PADKM yra įsigaliojęs ir taikomas nuo 2026 m. sausio 1 d., todėl tai nėra teorinis ar ateities klausimas. Realaus pasiruošimo laikotarpio rinka faktiškai neturėjo – PADKM reglamentas yra sudėtingas, o jo galutinė įgyvendinimo versija buvo paskelbta tik 2025 m. gruodžio 31 d. apie 14 val. – likus vos kelioms valandoms iki įsigaliojimo. Dėl šios priežasties importuotojai ir rinka apskritai neturėjo galimybės laiku perderinti sutartis, perskaičiuoti kainodarą ar optimizuoti tiekimo grandines. Emisijų kaštai šiuo metu skaičiuojami pagal ketvirčio vidutinę ES ETS leidimų kainą, todėl galutinė finansinė našta vis dar išlieka neapibrėžta“, – informavo S. Veržbickas.

Pasak jo, praktikoje tai jau dabar reiškia didėjančias trąšų kainas. Ilgainiui šie papildomi kaštai neišvengiamai Lietuvoje didins grūdinių kultūrų savikainą. Ūkininkams reikės ieškoti būdų, kaip prisitaikyti – optimizuoti tręšimo normas, mažinti sąnaudas arba keisti auginimo technologijas. Tačiau trumpuoju laikotarpiu PADKM poveikis rinkai yra labiau kaštų augimo, o ne sklandaus perėjimo problema.

Teks suglausti pečius

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. vasario 3 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.