Europa gali pralaimėti baterijų lenktynėse

Beveik 1 iš penkių 2021 m. užregistruotų naujų automobilių turėjo elektros kištuką, o iki 2035 m. planuojama uždrausti parduoti naujus benzininius ir dyzelinius automobilius. Dėl to baterijos yra vienas strateginių ES prioritetų. Tačiau Europos baterijų pramonė atsilieka nuo pasaulinių konkurentų, visų pirma Kinijos, kuriai tenka 76 % pasaulinio gamybos pajėgumo. Siekdama paskatinti ES siekį tapti tarptautiniu baterijų centru, 2018 m. Europos Komisija paskelbė strateginį su baterijomis susijusių veiksmų planą. Pagrindinės plane numatytos pramonės paramos priemonės, be kita ko, susijusios su strategine lyderyste, teisės aktais ir finansavimu, buvo įgyvendintos.

„ES negali atsidurti tokioje pačioje priklausomumo nuo baterijų padėtyje, kaip yra gamtinių dujų atveju, nes kyla pavojus jos ekonominiam suverenumui, – teigė auditui vadovavusi Audito Rūmų narė Annemie Turtelboom. – Norėdama iki 2035 m. nutraukti naujų benzininių ir dyzelinių automobilių pardavimą, ES itin kliaujasi baterijomis. Tačiau ji gali neturėti pakankamos prieigos prie žaliavų, patrauklumo investuotojams, taip pat neturėti pakankamai sąnaudų.“

2014–2020 m. baterijų pramonei buvo suteikta ne mažiau kaip 1,7 milijardo eurų ES dotacijų ir paskolų garantijų, papildančių 6 milijardus eurų valstybės pagalbos, kurią leista skirti 2019–2021 m., daugiausia Vokietijoje, Prancūzijoje ir Italijoje. Tačiau auditoriai nustatė, kad Europos Komisija neturi jokios viešosios paramos pramonei apžvalgos, todėl yra sunku tinkamai koordinuoti veiklą ir ją nukreipti tinkama linkme.

ES baterijų gamybos pajėgumai sparčiai didėja – jie gali padidėti nuo 44 GWh 2020 m. iki 1 200 GWh 2030 m. Tačiau nėra jokių garantijų, kad ši prognozė pasitvirtins, nes tam gali sutrukdyti geopolitiniai ir ekonominiai veiksniai.

Pirma, baterijų gamintojai vietoj ES gali rinktis kitus regionus, ypač JAV, kurios jiems siūlo didžiules paskatas. Kitaip nei ES, JAV tiesiogiai subsidijuoja mineralų ir baterijų gamybą, taip pat elektrinių transporto priemonių, pagamintų JAV naudojant amerikietiškus komponentus, pirkimą.

Antra, ES labai priklauso nuo žaliavų importo, daugiausia iš kelių šalių, su kuriomis ji neturi prekybos susitarimų: 87 % jos importuojamo žaliavinio ličio importuojama iš Australijos, 80 % importuojamo mangano – iš Pietų Afrikos ir Gabono, 68 % žaliavinio kobalto – iš Kongo Demokratinės Respublikos ir 40 % žaliavinio natūralaus grafito – iš Kinijos. Nors Europa turi keletą kasybos išteklių, prireikia ne mažiau kaip 12–16 metų nuo jų išradimo iki gamybos, dėl to neįmanoma greitai reaguoti į padidėjusią paklausą. O pagal dabartinius sutartinius susitarimus žaliavų tiekimas paprastai užtikrinamas tik 2 ar 3 metų išankstinės gamybos laikotarpiu. Auditoriai pažymi, kad šiam klausimui išspręsti šių metų kovo mėn. Europos Komisija pasiūlė Svarbiausiųjų žaliavų aktą.

Trečia, dėl didėjančių žaliavų ir energijos kainų gali nukentėti ES baterijų gamybos konkurencingumas. 2020 m. pabaigoje sudėtinės baterijos kaina (200 eurų už kWh) buvo daugiau nei dvigubai didesnė nei numatyta. Vien per pastaruosius dvejus metus nikelio kaina padidėjo daugiau kaip 70 %, o ličio – 870 %.

Auditoriai taip pat kritikuoja tai, kad trūksta kiekybiškai įvertinamų, per nustatytą laiką įvertinamų tikslų. Manoma, kad iki 2030 m. Europos keliuose bus apie 30 milijonų netaršių transporto priemonių ir galbūt beveik visos nuo 2035 m. registruotos naujos transporto priemonės bus baterinės. Tačiau dabartinėje ES strategijoje jos baterijų pramonės pajėgumas šiai paklausai patenkinti nėra įvertintas.

Apskritai auditoriai įspėja apie du galimus blogiausius scenarijus, jei ES baterijų gamybos pajėgumai nepadidėtų taip, kaip numatyta. Pirmasis – ES galėtų būti priversta atidėti draudimą dėl transporto priemonių su vidaus degimo varikliais po 2035 m. ir taip nepasiektų savo anglies dioksido poveikio neutralumo tikslų. Antrasis – tam, kad iki 2035 m. būtų pasiektas netaršaus transporto priemonių parko tikslas, ji galėtų būti priversta itin pasikliauti ne ES baterijomis ir elektra varomomis transporto priemonėmis, o tai pakenktų Europos automobilių pramonei ir darbo jėgai.

Bendra informacija

2018 m. balandžio mėn. Komisija paskelbė savo veiksmų planą dėl baterijų, kurio bendras tikslas – užtikrinti, kad Europa taptų pasauline lydere tvarios baterijų gamybos ir naudojimo srityje. Jame aptarti įvairūs vertės grandinės etapai, nustatyti tikslai ir priemonės jiems pasiekti.

Veiksmų plane nustatyti šeši tikslai: 1) užtikrinti prieigą prie žaliavų, 2) plačiu mastu remti Europos baterijų elementų gamybą, 3) remti ES pažangių ir perversminių technologijų mokslinius tyrimus ir inovacijas, 4) stiprinti ES darbo jėgą ir įgūdžius, 5) remti ES baterijų elementų gamybos pramonės tvarumą, 6) užtikrinti suderinamumą su platesne galimybių atveriančia ir reglamentavimo sistema.

Specialioji ataskaita 15/2023, „ES su baterijomis susijusi pramonės politika – reikalingas naujas strateginis postūmis“ paskelbta Audito Rūmų interneto svetainėje.

2021 m. EAR paskelbė ataskaitą dėl Europos elektra varomų transporto priemonių įkrovimo infrastruktūros, kurioje padaryta išvada, kad ES dar toli gražu nepasiekė žaliojo kurso tikslo iki 2025 m. turėti 1 milijoną įkrovimo punktų ir kad jai trūksta bendrų strateginių veiksmų gairių elektromobilumo srityje.

EAR informacija