Europarlamentarams ūkininkų problemos – nė motais

Paukščiai, drugeliai ir šlapynės

Praėjusią savaitę EP pritarė planui atkurti 20 proc. ES sausumos ir jūrų teritorijų. Siekdamos pagerinti biologinę įvairovę žemės ūkio sistemose, ES valstybės narės turės siekti gerinti du iš trijų rodiklių: pievų drugelių indeksą, žemės ūkio paskirties žemės, kurioje yra didelės įvairovės kraštovaizdžio elementų, dalį arba organinės anglies sankaupas pasėlių mineraliniuose dirvožemiuose. Taip pat turi būti siekiama padidinti įprastų agrarinio kraštovaizdžio paukščių populiacijos indeksą, nes paukščiai yra geras bendros biologinės įvairovės būklės rodiklis.

Kadangi nusausintų durpynų atkūrimas yra vienas iš ekonomiškai efektyviausių būdų sumažinti žemės ūkio sektoriuje išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, ES valstybės narės iki 2030 m. turės atkurti bent 30 proc. nusausintų šlapynių – bent ketvirtadalyje iš jų turi būti atkurtas drėgnumas. Iki 2040 m. turi būti atkurta 40 proc. nusausintų šlapynių, o iki 2050 m. – 50 proc. Bent trečdalyje iš jų turi būti atkurtas drėgnumas.

Lauks pinigų ant medžio

Rokiškio r. gyvenantis Paulius Tumas svarstė, ar, įgyvendinant Gamtos atkūrimo įstatymą, žemdirbiams bus kompensuojamas negautas pelnas, ar su tuo sutinka likusieji mokesčių mokėtojai? „Planas kybo kažkur ore. Ar mes lauksime, kol pinigai užaugs ant medžio? Nežinau, per mažas mano ekonominis suvokimas, kad pinigai atsirastų iš nieko“, – „Ūkininko patarėjui“ pokštaudamas prisipažino P. Tumas.

Kelmės r. ūkininkų sąjungos vadovas Martynas Puidokas, matydamas, į ką Lietuvoje pavirto žaliasis kursas, drąsiai rėžė, kad tai – pinigų taškykla. „Manau, kad ir su Gamtos atkūrimo įstatymu greičiausiai bus ne kitaip. Mačiau, kad tam reikalui skirta labai daug milijardų eurų. Tai, matyt, mūsų „aplinkosauginės“ organizacijos, viešosios organizacijos ir visi kiti fondeliai katutėmis ploja ir svajoja, kaip tuos milijardus įsisavinti. O rezultatas bus nulinis arba net minusinis. Tačiau svarbiausia dalis – pinigų „įsisavinimas“. Būsiu pesimistas dėl savo patirties.

Greičiausiai čia nebus bandoma suderinti žemės ūkio gamybos ir bendrojo vidaus produkto kėlimo. Svarbiausia dalis – projektėliai, lėšų „įsisavinimas“. Matyt, esu jau sugadintas žmogus, todėl kitaip ir nebegalvoju“, – drąsiai kalbėjo M. Puidokas.

Rezultatas nekoks

Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) pirmininkas dr. Ignas Hofmanas ŪP sakė, kad europarlamentarų sprendimas nieko gero nežada. „Jiems vienu metu su šiuo balsavimu, o gal dar ir prieš jį, reikėjo balsuoti ir už žmonių populiacijos skaičiaus atkūrimą, pvz., koks buvo prieš 100 metų. Kai atkursime tai – sumažinsime žmonių populiaciją, tuomet galėsime kalbėti ir apie gamtos atkūrimą... Todėl EP sprendimą laikau populistiniu, grįstu emocijomis, neįvertinus, kad gyvenimas jau žymiai pasikeitė ir dar keičiasi. Per 100 metų vienos žmonių kartos skaičius padidėjo beveik 4 kartus. Į tai reikia atsižvelgti, nes kiekvienas žmogus daro poveikį aplinkai. Todėl ir atsiranda klimato kaita, bioįvairovės bei kitokios problemos. Situaciją reikia vertinti blaiviai“, – dėstė LŽŪT pirmininkas.

Jis prisipažino esąs nusivylęs europarlamentarais, balsavusiais už Gamtos atkūrimo įstatymą. Anot I. Hofmano, Ukrainoje vyksta karas, žūsta žmonės, nekalbant apie tai, kokią žalą karas daro visai ekosistemai: gyvūnams, dirvožemiui, bioįvairovei. Ten – ekologinė katastrofa, bet rimti žmonės rimtais veidais balsuoja už svaičiojimus. „Ką jie galvoja? Gal apsimesdami mano, kad primėčius į griovius kelmų ir akmenų vien nuo to pagerės vandens kokybė? Reikia susitelkti ir mąstyti bei spręsti, kaip greičiau užbaigti karą, visas priemones reikia mesti būtent ten, nepaisant didžiulio skausmo žmonijai“, – kalbėjo LŽŪT pirmininkas, Jis prisipažino, kad jam labai liūdna dėl riboto europarlamentarų, kurie dažniausiai pasiduoda siauro globalaus suvokimo pseudoaplinkosaugininkų spaudimui, supratimo.

Nėra kam uždirbti

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinis direktorius Jonas Sviderskis taip pat apgailestavo dėl nevykusio europarlamentarų balsavimo. Jis išvardijo Lietuvos deleguotų europarlamentarų, balsavusių už projektą, t. y. prieš žemdirbius, pavardes: Viktoras Uspaskichas, Liudas Mažylis, Petras Auštrevičius, Juozas Olekas, Vilija Blinkevičiūtė ir Stasys Jakeliūnas.

Vilkaviškio r. ūkininkė Onutė Kartavičienė nuoširdžiai prisipažino, kad jos vos infarktas neištiko. „ Nesitikėjau, kad taip balsuos socialdemokratai J. Olekas ir V. Blinkevičiūtė. Matyt, taip myli Lietuvos žemės ūkį“, – apgailestavo moteris.

J. Sviderskis aiškino, kad pagal Gamtos atkūrimo įstatymą, dalyje dirbamos žemės nebebus galima vykdyti žemės ūkio gamybos, todėl nebus gaminama žemės ūkio produkcija. Tačiau mūsų šalyje nuolat trimituojama, kad reikia pinigų gynybai, švietimui ir kitoms sritims. Viskam reikia pinigų, tik nėra kam jų uždirbti.

„Žemė – pinigai, todėl ją reikia išnaudoti pagal paskirtį – gaminti produkciją, aukštesnės pridėtinės vertės produktus. Kas dabar? Ministras parengė įstatymo projektą, kad apleistos žemės būtų verčiamos pelkėmis, šlapynėmis ir kitais menkniekiais, o už tai dar būtų mokamos išmokos, atimant jas iš žemdirbių, kurių priedermė – palaikyti mažesnes produkcijos kainas parduotuvėse. Dabar bus siekiama auginti drugelius – bus skiriami pinigai visokiems aplinkosauginiams projektams. Tokių jau netrūko – prieš kurį laiką už kelias dešimtis milijonų eurų Nemuno deltoje buvo įrengti lizdai grįžtantiems paukščiams, tačiau liūtys juos nuplovė ir visi pinigai nuplaukė. Ir – jokio atgarsio“, – pavyzdžius pateikė J. Sviderskis.

ŪP kalbinti ūkininkai neabejojo, kad mūsų šalies „aplinkosaugos“ organizacijos patobulins pinigų taškymo rekordus ir schemas iki neregėtų aukštumų. Kelmų ir akmenų vertimas į griovius už milijonus ar dešimtys milijonų eurų į pelkes bus tik „gėlytės“.

Ar domėjosi profesionaliai?

ŪP pasiteiravo europarlamentarų, balsavusių už Gamtos atkūrimo įstatymą, kokiais motyvais vadovavosi palaikydami įstatymą. EP narys V. Uspaskichas tikino, kad per keletą dienų tenka balsuoti net kelis tūkstančius kartų, todėl jam reikia susikoncentruoti į Gamtos atkūrimo įstatymą. Europarlamentaras pažadėjo atsakyti į ŪP pateiktus klausimus, tačiau neatsakė. P. Auštrevičius neatsiliepė į skambučius telefonu, o europarlamentaras S. Jakeliūnas prisipažino, kad prieš balsavimą nebendravo su Lietuvos visuomene. „Žinau, kad Gamtos atkūrimo įstatymas – prieštaringas dalykas. Todėl šį kartą, iš esmės, nuėjau politinės grupės rekomendacijų keliu. Žinau, kad dėl Gamtos atkūrimo kyla daug klausimų, kiekvienoje valstybėje yra įvairių vertinimų, skirtingos situacijos. Bet manau, kad tai galų gale atsirems į praktinę realybę, kai susirinks skirtingoms valstybėms atstovaujanti Europos Vadovų Taryba, kuri ir išsiaiškins. Čia – daugiau parlamento nuostata. Kaip ją praktiškai pavyks įgyvendinti? Manau, kad tai – ateities ir konkrečių sprendimų klausimas. Ar tenka pasidomėti Lietuvos gamtosaugine situacija? Profesionaliai nesidomėjau, bet iš praktinio bendravimo patirties žinau, kad mūsų šalyje situacija, palyginti su kitomis šalimis, yra žymiai geresnė. Gamtosauginėje ir žemės ūkio perspektyvose nematau labai didelių problemų: nei žemės nualinimo, nei kitų problemų, ir klimatas yra palankus“, – savo dviprasmišką nuomonę aptakiai aiškino S. Jakeliūnas.

Ragino Lietuvos valdžios institucijos

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.