Europietiška paukštiena: itin kokybiška, bet ir viena brangiausių – ar atlaikys konkurenciją?

Kainos kopia į viršų, dar ne pabaiga?

Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktoratas (DG AGRI) kas savaitę ir kas mėnesį skelbia svarbiausių žemės ūkio ir maisto produktų kainas. Apie paukštininkystės rinką naujausi duomenys – šių metų 22 savaitės (gegužės 26 – birželio 1 d.). Pasak jų, viščiuko broilerio vidutinė kaina ES pasiekė 295,21 Eur/100 kg – tai 2,4 proc. daugiau nei prieš mėnesį ir 7,3 proc. nei prieš metus.

Per pastaruosius penkerius metus viščiukų broilerių didmeninės kainos kreivė sparčiai kopė į viršų. Antai 2000-aisiais vidutinė kaina siekė 183,90 Eur/100 kg, nors nemažoje dalyje šalių narių, tarp jų ir Lietuvoje bei mūsų kaimyninėse šalyse kainų lygis gerokai žemesnis.

2024-aisiais viščiuko broilerio kainos vidurkis ES pakilo jau iki 271 Eur, nors iki šio lygio buvo toli Lietuvai (227,83 Eur) ir juo labiau Lenkijai (195,50 Eur), kai kurioms kitoms ES šalims. Tuo metu Vokietijoje mėsinių viščiukų didmeninė kaina siekė net 424,69 Eur, Prancūzijoje – 302,12 Eur...

Kaip keičiasi kainos kas savaitę, galima palyginti ne visas šalis nares. Kai kurių Bendrijos narių (Lietuvos, Latvijos, Estijos, Danijos, Airijos, Suomijos) ši informacija yra konfidenciali.

Išsamiau palyginti galima balandžio mėnesio duomenis. Ties jų analize apsistoja ir Žemės ūkio duomenų centras (ŽŪDC) naujausiame leidinyje „AgroRINKA“.

Aiškėja, kad balandžio mėn., palyginti su kovu, viščiukai broileriai labiausiai brango šiose ES šalyse narėse: Lenkijoje – 6,53 proc. (iki 244,66 EUR/100 kg), Italijoje – 13,69 proc. (iki 321,67 EUR/100 kg), Belgijoje – 10,07 proc. (iki 260,29 EUR/100 kg) ir Prancūzijoje – 10,07 proc. (iki 330,00 EUR/100 kg).

Brangiausiai broilerių skerdenos kainavo Vokietijoje – 437,37 EUR/100 kg, įspūdinga kaina ir Austrijoje – 349,36 EUR/100 kg, Graikijoje – 331,87 EUR/100 kg.

Mažiausia kaina buvo Bulgarijoje – 214,41 EUR/100 kg ir Rumunijoje – 220,48EUR/100 kg.

Lietuvoje broilerių skerdenų supirkimo kainos šalies įmonėse siekė 1,74 Eur/kg. Palyginti su kovu kaina buvo 1,14 proc. žemesnė, tačiau palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu 6,75 proc. aukštesnė.

Lenkijoje, kuri yra viena didžiausių paukštienos gamintojų ES (pagamina apie 21 proc. visos ES paukštienos produkcijos), atidžiai sekamos kainos. Pastarosiomis savaitėmis viščiukų broilerių didmeninės kainos muša naujus rekordus, antai birželio 9 d. paukščiai be sutarčių buvo superkami vidutiniškai po 6,70 zloto/kg (1,56 EUR/kg), ir tai yra 0,06 zloto aukštesnė kaina nei birželio 6 d.

Ar daug į mūsų šalį patenka lenkiškos paukštienos? Valstybės duomenų agentūros (VDA) duomenimis, šių metų pirmąjį ketvirtį buvo įvežta 7,08 tūkst. t paukštienos. Daug, tačiau apimtys ženkliai sumažėjusios: 21,84 proc. mažiau nei tuo pačiu 2024 m. laikotarpiu. Iš Lenkijos įvežta produkcija šių metų balandį sudarė daugiau nei 66 proc. viso Lietuvos paukštienos importo. Pasak „AgroRINKOS“, lenkiškos paukštienos paklausos mažėjimą lėmė išaugusios importo kainos. Vidutinė iš Lenkijos importuotos vištienos kilogramo vertė padidėjo 36,89 proc., iki 3,04 EUR/kg.

Ar išliks konkurencingi Europos paukštininkai?

Taigi mėsinių viščiukų rinkoje tęsiasi kainos kilimo tendencija. Tai sąlygoja kelios aplinkybės. Prisideda aukšti kokybės reikalavimai, investicijos į gyvūnų gerovę, na ir, žinoma, paukščių gripo epidemija – tiek pasireiškiantys protrūkiai komerciniuose paukštynuose, tiek ir papildomos investicijos į biologinę saugą.

Palyginti su Brazilija bei jau kuris laikas paukščių gripo protrūkių varginamomis Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, ES rinkoje viščiuko broilerio kainos yra aukščiausios.

Vis dėlto ES išlieka viena didžiausių paukštienos eksportuotojų pasaulyje. Pagrindinė eksporto kryptis yra Jungtinė Karalystė, o iš viso per du pirmuosius mėnesius eksportui išsiųsta  daugiau nei 351 metrinių tonų skerdenų, netgi daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį.

ES paukštininkystės sektoriaus lyderiai, kaip ir kitų svarbiausių žemės ūkio sektorių atstovai, yra susirūpinę dėl ES ir MERCORUR šalių. Kyla klausimas jau ne apie eksporto rinkų, o vietinių rinkų išsaugojimą.

Birželio 5 d. Prancūzijoje su oficialiu vizitu lankėsi Brazilijos prezidentas Lula da Silva. Ta proga keturios Prancūzijos žemės ūkio sektorių organizacijų, atstovaujančių grūdų, cukrinių runkelių, paukštienos ir jautienos gamintojų sektorius, atstovai susitiko su politikais norėdami dar kartą išreikšti nepritarimą ES ir MERCOSUR susitarimui, kuris buvo sudarytas 2024 m. pabaigoje.

Nors Prancūzijos žemės ūkio ir maisto suverenumo ministerija pritaria žemdirbiams, keletas balsų Europoje šiuo metu ragina ratifikuoti ES ir MERCOSUR susitarimą motyvuojant tuo, kad Jungtinės Valstijos nebėra stabili ir patikima Europos eksportuotojų partnerė. Reaguodamos į tai ūkininkų organizacijos perspėja apie „beprecedentes ekonomines išlaidas, kurias sukeltų susitarimo ratifikavimas“.

Mėsinių paukščių augintojus telkianti asociacija ANVOL nerimauja, kad šalį užplūs pigi braziliška vištiena, numatyta kvota siektų 180 tūkst. t penkeriems metams.

Parengė ŪP portalas