Javapjūtė baigiasi absurdu pas grūdų pirklius

„Pirmiausia pradėjome pjauti tuos žieminius rapsus, kurie mažiau buvo nukentėję nuo pavasarinių šalnų. Tokius beveik visus jau nukūlėme, – šeštadienio rytą ŪP korespondentui pasakojo M. Župerka. – Reikia atsižvelgti ir į rapsų veisles – vienos yra kuliamos anksčiau, kitos – šiek tiek vėliau. O tuose plotuose, kur nušalo daugiausia rapsų, kūlimas stipriai vėluos. Vėliau žydėjo, todėl ir jų derlius bus nuimamas vėliau.“

Ūkininkas teigė, kad labiausiai neramina orų prognozės – visą ateinančią savaitę rodo būsiančią lietingą. M. Župerka sakė, kad jų šeimos ūkyje, apjungiančiame keturis ūkius, iš viso reikės sudoroti apie 350 ha rapsų derlių. Tai nei daug, nei mažai žinant, kad šeimos ūkyje vienu metu dirba keturi javų kombainai. Dar bręsta apie 600 ha kviečių, 300 ha salyklinių miežių, 120 ha pupų.

„Rapsų, bent jau tų, kuriuos pirmiausia nupjovėme, derlius rekordų neatnešė, bet ir kažko per daug tikėtis po tokios situacijos pavasarį nelabai galime. Manau, kad jeigu ir toliau orai leis sėkmingai baigti doroti rapsus, jų derlius turėtų būti vidutinis, kaip ir įprastais metais. Galime manyti, kad tas šalnas kažkiek dalinai kompensavo papildoma drėgmė – geras klimatas augalams augti. Dabar viskas priklausys nuo to, kokie orai bus javapjūtės metu, kaip leis nuimti derlių“, – pasakojo redakcijos pašnekovas, patikslindamas, kad jeigu pasisektų rapsų prikulti po pusketvirtos tonos iš hektaro, šiais metais tai būtų labai neblogai.

Pasak ūkininko, sparčiau nuimti derlių, kai yra geras oras, šiek tiek trukdo nedideli ir dideliame plote išsimėtę grūdinių kultūrų laukai. Todėl reikia daugiau technikos. Tolimiausias laukas yra maždaug už 20 kilometrų nuo pagrindinės ūkio bazės Surviliškyje.

Rapsus praėjusią savaitę jau pradėjo pjauti ir kiti Kėdainių krašto ūkininkai – Rimantas Žebarauskas (Vilainių sen.), Jono Talmanto šeimos ūkis (Pelėdnagių sen.), M. Župerkos kaimynai iš Surviliškio sen., Aurimas Snarskis, Laimonas Zvėgas ir kt.

„Jeigu būtų buvę palankūs ir geri orai, savaitės viduryje, apie liepos 31-ąją, jau būtume galėję pjauti ir visas kitas grūdines kultūras. Ir tie patys salykliniai miežiai, kurie buvo anksti pasėti, jau „lenkiasi“, bet, deja, pranašaujami lietingi orai. Sunku pasakyti, kaip bus artimiausioje ateityje. Dėl tų kviečių tikrai neramu, nes tikimės, kad su jų kokybe gali būti iš tikrųjų blogai. Lietūs gali sugadinti jų kokybinius parametrus. Dabar viskas priklausys nuo to, per kiek laiko kviečiai bus nukulti ir ar išvis bus galimybių įvažiuoti į lauką“, – apie ateities nežinomybę svarstė M. Župerka.

Vis dėlto žemdirbių sėkmė priklauso ne tik nuo derliaus kiekio ir jo kokybės. Dar reikia sugebėti tą derlių gerai parduoti. Ūkininkas sakė, jog dalį pirmojo rapsų derliaus pardavė iškart pagal išankstinę sutartį. Kitus rapsus sandėliuoja, nes neturi galimybės vežti parduoti juos tiesiai iš lauko.

„O dėl supirkimo kainų – tai jau tikras liūdesys, nes jos kiekvieną dieną mažėja. Už rapsų toną, priklausomai nuo aliejingumo, dabar moka 450–460 Eur. Kitas supirkėjų plėšikavimas – grūdų džiovinimas juos superkančiose įmonėse. Išdžiovinti 1 proc. grūdų drėgmės ten kainuoja 7,4 Eur/t (be PVM), kai tuo pat metu Latvijoje – tik 3,85 Eur/t. Stambiuose ūkiuose, kurie turi grūdų džiovyklas, šita situacija suvaldoma. O nuo kombaino parduoti vežantiems žmonėms yra tikra tragedija. Įsivaizduokite, atvežus 5 proc. drėgnumo normą viršijančius rapsus ar kitas grūdines kultūras, supirkėjams tenka sumokėti 37 Eur/t (7,4 Eur × 5 = 37 Eur). O jei priekaba su 20 t grūdų, tai jų džiovinimas atsieis 740 Eur!“ – piktinosi M. Župerka.

Iš tikrųjų, bazinė javų drėgmė turi siekti 14 proc., rapsų – 8,5 proc. Tokio drėgnio reikia tam, kad grūdai laikytųsi, nepelytų ir neblogėtų jų kokybė.

„Belieka tikėtis, kad nebus tokio absurdo, kaip kažkuriais drėgnais metais, kai pagal grūdų drėgnumą net jų klases nustatinėjo. Jeigu ūkininkas atveždavo daugiau nei 19 proc. drėgmės grūdus, tai iš „Ekstra“ arba pirmos klasės padarydavo kokią trečią klasę. Ne pagal kokybės parametrus, o pagal grūdų drėgnį mokėdavo ūkininkams už derlių. Belieka tikėtis, kad tai nebepasikartos“, – teigė M. Župerka.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.