Europinė vėžė pirmiausia sutraiškys ūkininkų interesus

Europinės geležinkelio vėžės projektas „Rail Baltica“ dėl savo masto įeis į istoriją. Jį įgyvendinus Baltijos šalys turi tapti transeuropinio geležinkelio tinklo dalimi. Projekto vertė gali siekti nuo 4 iki 5 mlrd. eurų. Dėl geopolitinės situacijos kyla abejonių, kad projektui „Rail Baltica“ ir toliau bus skiriamas toks pat dosnus (85 proc.) europinis finansavimas, turės augti nacionalinė išlaidų dalis. Sausio paskutinę dieną trijų Baltijos šalių premjerai Taline patvirtino tokį pasiryžimą ir pasirašė susitarimą projektą baigti iki 2026 m. Tačiau tūkstančiams Lietuvos žemės savininkų ir naudotojų „Rail Baltica“ tapo realybe jau šiandien.

Nenori atplėšti laiškų Ne tik Jonavos rajone, bet ir Lietuvos mastu žinoma ūkininkė Irena Daukantienė. Kulvos seniūnijoje puoselėjamas jos ūkis 2002-aisiais buvo išrinktas Metų ūkiu, o 2015-aisiais – Pažangiausiu gyvulininkystės ūkiu. Kitais metais sukaks dvidešimt metų, kai šeima įsigijo seną bendrovės fermą, pienininkystės ūkį pradėjo kurti nuo 38 karvių. Ūkį plėtė bei nuolat modernizavo investuodami ir nuosavas lėšas, ir europinę paramą. Štai ir dabar laukia verdikto, ar bus finansuojamas ūkio modernizavimo projektas. Ketino statyti naują karvidę, įrengti automatinę melžimo įrangą, biologinius nuotekų valymo įrenginius, šiek tiek praplėsti bandą (dabar joje apie 400 galvijų). Planuodama ūkio plėtrą ūkininkė nežinojo, kad per jos valdas projektuojama europinė vėžė. Tačiau vėliau į Daukantų namus atėjo 35 laiškai su pranešimais, kad pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra. Matant tuos laiškus Kulvos seniūnijos ūkininkei svyra rankos. „Jų net neatplėšiau“, – sako ūkininkė, susinervinanti vien nuo minties apie tuos pranešimus. Geležinkelio tiesybos darbai planuojami vos už šimto metrų nuo tvarto, suskaidant ir sugadinant ganyklas, laukus. Skaudu – ūkininkai vos prieš penkerius metus numelioravo žemes, darbai kainavo per 100 tūkst. Eur. Skaudu dėl daugiamečių pievų, kurios buvo tvarkingai kas penkerius metus atsėjamos, o juk tai atsieina taip pat nemažai. Jokia kompensacija iš tiesų neatlygins į žemę įdėtų investicijų ir darbo. Priartėjus „Rail Balticai“, ūkyje prasidės chaosas. Pikta ir apmaudu, kad šiame ruože nenumatyta pralaida gyvuliams, tad geležinkelio perkirstame gyvulininkystės ūkyje planuoti darbus bus problematiška. Be to, ūkininkė įsivaizduoja (girdėjo iš kolegų Marijampolėje, kurie jau buvo su tuo susidūrę), kokį šiukšlyną baigę darbus paliks geležinkelio tiesėjai apsauginėje juostoje. Ją tvarkyti vėlgi teks patiems žemės savininkams.

Daugiausia – žemės ūkio paskirties žemė Iš viso žemės savininkams bei naudotojams sausio mėnesį registruotu paštu išsiųsta per 2 tūkst. pranešimų. Adresatai informuoti apie įsigaliojusį Vyriausybės nutarimą dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena specialiojo plano patvirtinimo, asmenims pranešta, kad visuomenės poreikiams pagal specialųjį planą bus paimtos tam tikros žemės sklypų dalys. Nuo šiol šių žemės sklypų negalima pertvarkyti, perleisti kitiems asmenims, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises. Tuos suinteresuotus asmenis, kurių gyvenamoji ar buvimo vieta nežinoma, svarbi informacija turėjo pasiekti per publikacijas spaudoje. Su specialiuoju planu ir visuomenės poreikiams paimamomis žemės sklypų dalimis galima susipažinti Teritorijų planavimo dokumentų registre. Kaip informavo Susisiekimo ministerijos Komunikacijos ir protokolo skyriaus vyriausioji specialistė Dalia Perednienė, pagal specialiojo plano sprendinius nuo Kauno iki Lietuvos ir Latvijos sienos numatoma suformuoti 71 žemės sklypą geležinkelio linijos ir jos infrastruktūros objektų statybai, kurie sudarys bendrą 1 244 ha žemės plotą (iš jų 341 ha yra miškai). Privačių žemės sklypų, kurių dalį arba visą numatoma išpirkti visuomenės poreikiams, yra 1 196 (bendras plotas 945,35 ha), valstybės žemės sklypų – 63 (bendras plotas – 187,06 ha). Bendras privačios žemės savininkų skaičius – 1 700 asmenų. Preliminariais duomenimis, 60–70 proc. planuojamos išpirkti žemės yra žemės ūkio paskirties žemė.

Paėmimas visuomenės poreikiams Projektą „Rail Baltica“ Seimas 2011 m. spalio 11 d. nutarimu pripažino ypatingos svarbos projektu. Tokio lygio projektams reikalinga žemė paimama (išperkama) pagal Žemės paėmimo visuomenės poreikiams (ŽPVP) įstatymą. Sausio 11 d. Vyriausybei patvirtinus projekto „Rail Baltica“ Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena specialųjį planą, pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra. Nutarimas įsigaliojo sausio 24 d., specialųjį planą paskelbus Teritorijų planavimo dokumentų registre. Susisiekimo ministerija patvirtinta ypatingos valstybinės svarbos projektą „Rail Baltica“ įgyvendinančia institucija. Tolesni procedūriniai žingsniai: bus parengta žemės paėmimo (išpirkimo) projekto darbų programa, paskui – projektas, turto vertinimo ataskaita; atliekamas žemės paėmimo (išpirkimo) projekto derinimas ir tvirtinimas; patvirtinimas žemės paėmimo (išpirkimo) visuomenės poreikiams aktas, kuriame nurodoma atlyginimo suma, vykdomas visuomenės informavimas ir teisminių ginčų nagrinėjimas. Paimamos (išperkamos) žemės vertė ir nuostoliai bus apskaičiuojami taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualaus turto vertinimo būdą, o turto vertinimo metodas kiekvienu atveju parenkamas atsižvelgiant į kriterijus, nustatytus Vyriausybės patvirtintoje Turto vertinimo metodikoje. Procedūras baigti, pinigus už visuomenės poreikiams išperkamą žemę pagal aktuose nurodytas atlyginimo sumas į žemės savininkų, kitų naudotojų nurodytas sąskaitas planuojama pervesti iki 2018-ųjų trečiojo ketvirčio. Teisminius ginčus, jeigu tokių bus, numatoma baigti metais vėliau – iki 2019 m. trečiojo ketvirčio. Preliminariu vertinimu, žemei išpirkti prireiks apie 13 mln. Eur.

ŽŪM nelieka nuošalyje Prasidėjus „Rail Balticos“ vėžei tiesti reikalingos žemės paėmimo procesui, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) nelieka nuošalyje, siekia ginti ūkininkų interesus, dalyvauja tarpinstitucinėse diskusijose. Ministerija atkreipia dėmesį, kad, pagal ŽPVP įstatymo 13 str., „Paimant privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę. Žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, medynų tūrio, negauto derliaus, įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė, visi kiti savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, dėl žemės sklype esančių želdinių paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat iškėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo turto išlaidos“. Žemdirbių bendruomenė neturėtų nerimauti ir dėl melioracijos sistemų. Pagal Melioracijos įstatymo nuostatas, inžinerinių statinių statytojai privalės pasirūpinti šių sistemų rekonstravimu. Projekto „Rail Baltica“ specialiojo plano rengėjų dėmesį ŽŪM atkreipė į būtinybę nustatyti sąlygas, kad nebūtų pažeisti gretimų melioruotos žemės sklypų naudotojų interesai ir užtikrintas vandens nuleidimas nuo sausinamų žemės plotų. ŽŪM atstovai pagal kompetenciją dalyvauja Susisiekimo ministerijoje rengiamuose susitikimuose, į kuriuos yra kviečiami aptarti iškilusių klausimų dėl projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimo. „Konkrečių grėsmių kol kas nematome. Tikimės, kad projektas „Rail Baltica“ bus įgyvendinamas sklandžiai, nustatytais terminais, ir įgyvendinant šį projektą pažeistos melioracijos sistemos bus tinkamai sutvarkytos“, – ministerijos nuomonę „ŪP“ perteikė ŽŪM Visuomenės informavimo skyriaus vyriausioji specialistė Jurga Vaičiūnė.

Pasvaliečių siunčiamas perspėjimas Pagal patvirtintą specialųjį planą, „Rail Balticai“ nuo Kauno per Lietuvą bus skinamas naujas, alternatyvus kelias. Aplenkdamas senąjį geležinkelio transporto mazgą – Radviliškį bei Šiaulius, naujasis geležinkelis iki Latvijos sienos drieksis per Panevėžio, Pasvalio rajonų savivaldybes. Pasvalio rajono žemės savininkai tokiai alternatyvai pradėjo prieštarauti vos apie tai sužinoję. Jie ne prieš projektą „Rail Baltica“, tačiau prieš geležinkelio trasą per derlingiausius Lietuvos laukus. Jau ne pirmus metus pasvaliečiai siekia įrodyti, kad toks pasirinkimas neracionalus, pigiau ir racionaliau būtų modernizuoti vos už 50 km esančią senąją geležinkelio infrastruktūrą, kuri tiktų ir krašto gynybos reikmėms. Aktyvūs Pasvalio krašto žmonės siunčia žinutę: naujos linijos geležinkelio statybos per Panevėžio ir Pasvalio rajonų teritorijas turės neigiamų pasekmių ne tik šių rajonų, bet ir visiems Lietuvos gyventojams bei mokesčių mokėtojams.

Ar neperdėti lūkesčiai? Lietuvos žemės savininkų sąjungos (LŽS) Pasvalio skyrius pasigenda pasirinktos alternatyvos rimto pagrindimo – jo neišgirdo nei iš specialiojo plano rengėjo AECOM Infrastructure & Environment UK Limited, nei iš Susisiekimo ministerijos. Kai visai greta yra geležinkelio linija, kurią būtų galima panaudoti projektui „Rail Baltica“, žmonės nesutinka su sprendimu geležinkelį tiesti per naujas teritorijas, kur intensyvus agrarinis verslas. Jų įsitikinimu, tokiu atveju žemė iš savininkų negali būti paimta kaip būtina visuomenės poreikiams. Abejonių dėl pasirinktos trasos racionalumo bei perdėtų lūkesčių viešai yra pateikęs ir dr. Albertas Šimėnas. Jo pastebėjimu, pagrindinis keleivių srautas būtų tarp Varšuvos ir Vilniaus, kuris 2030 m. galėtų siekti 0,3 mln. keleivių per metus. Pagal AECOM studiją, atkarpoje Panevėžys–Kaunas planuojamas net 1,8 mln. keleivių srautas, kai šiuo metu intensyviausioje linijoje (Vilnius–Kaunas) jis yra keturis kartus mažesnis; realiai šioje atkarpoje galima tikėtis iki 0,2 mln. keleivių per metus. Greitojo geležinkelio statybos sąnaudų keleivių srautai nekompensuos. Dėl krovinių gabenimo tarp Baltijos šalių taip pat kyla dvejonių, daug „jeigu“. Pasibaigus ES finansavimo periodui ir keičiantis geopolitinei situacijai projektas „Rail Baltica“ gali tapti nepakeliama našta Lietuvos biudžetui, visiems mokesčių mokėtojams.

Pasirašyta tarptautinė peticija Ne vien pasvaliečiai šiaušiasi prieš projekto „Rail Baltica“ trasą. Estijos, Latvijos ir Lietuvos visuomeninių organizacijų nariai pasirašė peticiją – protestą prieš 2017-01-31 Taline pasirašytą „Rail Balticos“ sutartį. Peticija adresuota Baltijos šalių ministrams pirmininkams. „Projekto organizatoriai ir rengėjai nepateikė visų trijų šalių piliečiams pakankamai išsamios informacijos apie šio projekto neigiamas ekonomines, socialines, finansines ir neišvengiamai žalingas aplinkai pasekmes“, – dėstoma peticijoje. Jos autoriai, tarp kurių ir LŽS Pasvalio skyrius bei Lietuvos gamtos fondas, reikalauja piliečiams suteikti realią galimybę gauti visą informaciją apie projekte „Rail Baltica“ atliktas galimybių studijas, socialinius ekonominius ir ekologinius veiksnius, gerbti visuomenės nuomonę ir be jos pritarimo nepasirašyti jokių susitarimų. Atkreipiamas dėmesys, kad geležinkelio linija planuojama per ekologiškai jautrias šalių zonas, nors įmanomi kiti alternatyvūs maršrutai. Reikalaujama, kad geležinkelio linijos statybų išlaidos būtų iš esmės mažesnės, kad būtų laikomasi Helsinkio konvencijos principų. Peticiją norėta įteikti premjerams susitikimo Taline metu. Tačiau to padaryti nepavyko, nes buvo sustiprinta apsauga. Piketą leista surengti likus keturioms dienoms iki susitikimo. Piketas įvyko, nors jo efektas buvo ne toks, kokio tikėtasi.

Kreipėsi dar kartą LŽS Pasvalio skyriaus pirmininkas Vidas Damanauskas sukaupė jau ganėtinai storą raštų bylą. Išmėginti visi keliai. Kreiptasi į visus aukščiausius praėjusios kadencijos vadovus, atsakingas institucijas. Kirbėjo viltis, kad ryžtingai nusiteikusi nauja valdžia, gerokai papurčiusi AB „Lietuvos geležinkeliai“, peržiūrės ir projektą „Rail Baltica“. Susisiekimo ministrui Rokui Masiuliui, žemės ūkio ministrui Broniui Markauskui bei aplinkos ministrui Kęstučiui Navickui LŽS Pasvalio skyrius dar kartą persiuntė pernai vasarą rajono žemės savininkų, ūkininkų ir gyventojų susirinkimo rezoliuciją, kuria prieštaraujama geležinkelio tiesimui per Pasvalio rajoną. „Galima konstatuoti, kad didžiausios statybos planuojamos neįsigilinant į gyventojų prašymus <...>, taip akivaizdžiai pažeidžiama Orhuso konvencija“, – be kita ko, teigiama ministrams pateiktame rašte. Susisiekimo ministerija atsakymą netruko pateikti. Jis itin trumpas. „Papildomos informacijos šiuo klausimu neturime, todėl Jūsų 2017 m. sausio 30 d. raštas Nr. S-7 nebus nagrinėjamas“, – teigiama viceministro Pauliaus Martinkaus pavarde pateiktame, tačiau nepasirašytame rašte.

Svyra rankos Pasak Susisiekimo ministerijos, planuojant geležinkelį buvo siekiama parinkti ekonominiu, aplinkosauginiu ir technologiniu požiūriu optimalią geležinkelio trasą. Jos planavimas nepažeidžiant privačios žemės ribų buvo vienas iš prioritetų. Taip pat trasos padėtį lėmė techniniai reikalavimai, būtini iki 250 km/val. keleivinių traukinių projektiniam greičiui užtikrinti; teritorijų planavimo dokumentai, nustatantys žemės naudojimo sąlygas; statybos kaštai; aplinkos sąlygos (paviršiniai vandenys, geologinės ir hidrogeologinės sąlygos, dirvožemio sudėtis ir kt.), poveikis visuomenės sveikatai, inžinerinės infrastruktūros išsidėstymas. LŽS Pasvalio skyriaus vadovui V. Damanauskui skaitant oficialius raštus ir susiduriant su valdiška reakcija svyra rankos. Joniškėlyje gyvenantis ūkininkas siekia apginti visų žemės savininkų ir Lietuvos mokesčių mokėtojų interesus. Projektas „Rail Baltica“ palies ir jo ūkį. Išpirkus ruožą žemės visuomenės poreikiams, bus atkirstas neparankus trikampis, prie kurio neprivažiuosi, jokia technika neįdirbsi. Skaudu dėl Joniškėlio. Traukiniai bildės pro pat namus, vargu ar gelbės sienelė nuo triukšmo. Bus suardyta istorinė vietos kelių sistema, susiformavusi dvarininkų Karpių laikais.

Irma DUBOVIČIENĖ „ŪP“ korespondentė

„Lietuvos geležinkelių“ nuotrauka

Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.