Europoje pirmoji šalis suteikė leidimą prekiauti kultivuota mėsa

JK verslo startuolis „Meatly“ didžiuojasi – pirmasis pasaulyje gavo leidimą auginti ląstelinę vištieną ir į rinką tiekti naminių gyvūnėlių ėdalą. Gautas reguliavimo institucijų patvirtinimas kultivuojamos mėsos pramonei reiškia didelį šuolį.

„Viešas pranešimas paskelbtas glaudžiai bendradarbiaujant „Meatly“ ir JK reguliavimo institucijoms, Maisto standartų agentūrai (FSA), Aplinkos, maisto ir kaimo reikalų departamentui (DEFRA) ir Gyvūnų ir augalų sveikatos agentūrai (APHA). Atitinkami JK vyriausybės departamentai užtikrino, kad „Meatly“ laikytųsi visų būtinų reikalavimų, o „Meatly“ praėjo griežtą APHA tikrinimo procesą“, – pateikia informaciją bendrovė. Nuo šiol jos auginama vištiena, skirta naminių gyvūnėlių ėdalui, gali būti parduodama JK.

Britų verslo startuolis, manoma, įkvėps ir kitus, nes yra pavyzdys, jog įmanoma tikslą pasiekti su palyginti su mažu kapitalu. „Meatly“ tikslą pasiekė su 3,5 milijono svarų sterlingų investicija per mažiau nei dvejus veiklos metus – gavo reguliavimo institucijų patvirtinimą ir sukūrė baltymų neturinčią terpę, kuri kainuoja mažiau nei 1 svarą už litrą.

Kaip pažymėjo investuotojas Jimas Mellonas, technologinės naujovės ir glaudus bendradarbiavimas su valdymo institucijomis įrodo, kad „galima sėkmingai komercializuoti auginamus produktus naminiams gyvūnėliams visoje JK. Mūsų augintiniai kasdien sunaudoja didžiulius mėsos kiekius, todėl ši plėtra gali atlikti svarbų vaidmenį mažinant išmetamųjų teršalų kiekį, išteklių suvartojimą ir gyvūnų kančias, kurias sukelia tradicinė mėsos gamyba“.

Šalininkai sveikina ir ragina investuoti, remti

Naujiena vėl paskatino diskusijas pasaulyje dėl šios prieštaringai vertinamos technologijos. Šalininkai, tokie kaip tarptautinė organizacija „Gero maisto institutas“ (GFI), aktyviai dirba besiformuojančios pramonės šakos labui. Pasak GFI, ląstelių pagrindu pagaminta mėsa galėtų sumažinti dirvožemio ir vandens taršą, šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir žemės naudojimą. Be to, yra mažesnė užteršimo bakterijomis rizika. Be kita ko, GFI Europos padalinys nerimauja, kad JAV, Izraeliui, Kinijai, Singapūrui pradėjus investuoti į kultivuojamos mėsos technologijas, Europa gali atsilikti.

Komentuodamas „Meatly“  sėkmę „GFI Europe“ JK politikos vadovas Linusas Pardoe „The Guardian“ sakė: „JK yra pasaulinė lyderė kuriant auginamą mėsą, o kultivuojamo naminių gyvūnėlių ėdalo patvirtinimas yra svarbus etapas. Jame pabrėžiamas naujų inovacijų potencialas, padėsiantis sumažinti neigiamą intensyvaus gyvulininkystės poveikį“.

Taip pat jis pastebėjo, kad JK paraiškos dėl žmonių maistui auginamos mėsos tebėra vertinamos Maisto standartų agentūroje, o norint suvokti visą galimą auginamos mėsos naudą vyriausybė turinti investuoti į mokslinius tyrimus ir infrastruktūrą.

Britų mokslininkai: galima suderinti su tradiciniu ūkininkavimu

Beveik tuo pačiu metu JK Karališkasis žemės ūkio universitetas (RAU) paskelbė privataus asmens lėšomis finansuoto tyrimo ataskaitą apie tai, ar mėsos kultivavimas kelia drėsmę tradiciniam ūkininkavimui. Pagrindinė išvada: mokslininkai ir įmonės, kuriančios kultivuotą mėsą, su ūkininkais galėtų rasti bendrų sąlyčio taškų.

Laboratorijoje galima auginti gyvūnų ląsteles ir gaminti paprastas kultivuotos mėsos formas, tokias kaip faršas ar filė. Iššūkis, su kuriuo dabar susiduria besiformuojanti pramonės niša, yra padidinti gamybą ir sumažinti išlaidas, kartu įtikinant reguliavimo institucijas ir visuomenę, kad naujoji technologija yra saugi. Mokslininkai siūlo įtraukti šalutinius ūkio produktus: tai leistų greičiau siekti tikslų.

Tyrimui vadovavę prof. Tomas MacMillanas, ir Elizabeth Creak, teigė, kad ūkininkai, su kuriais tyrėjai kalbėjosi (bendradarbiavo su 9 ūkiais), nerimavo dėl technologijos, tačiau iš tiesų gyvenime jie susiduria su daug didesniais rūpesčiais nei aptariama technologija. Kai kurie ūkininkai taip pat domėjosi, kiek besiformuojanti pramonė gali būti jiems naudinga – nuo žaliavų tiekimo iki net gamybos savo ūkiuose.

„Kai kur pasaulyje uždraudė kultivuotą mėsą dėl ūkininkavimo apsaugos. Tačiau užuot žiūrėję į tai kaip į „viskas arba nieko“, mes tyrėme, kur būtų galima gauti naudos. Tiesti tiltus su ūkininkais, kaip kai kurie pradeda matyti, kultivuotos mėsos įmonės tikrai yra suinteresuotos. Dar labiau nustebino tai, kad pastebėjome, jog durų atidarymas gali būti naudingesnis ir ūkininkams“, – sakė RAU studijos vadovai.

Pasak studijos, kultivuotos mėsos gamyboje galėtų būti naudojami rapsų aliejaus gamybos likučiai, kurių dalis šiuo metu skiriama gyvūnų pašarams. Išspaudose gausu aminorūgščių, kurios yra brangiausios ir mažiausiai tvarios sudedamosios dalys, naudojamos kultivuotai mėsai auginti. Pabrėžiama, kad kultivuotos mėsos gamybos ir ūkininkavimo susiejimas taip pat „galėtų būti naudingas kai kuriems ūkininkams ir išsklaidyti susirūpinimą dėl grėsmės, kurią naujoji technologija kelia tradiciniam ūkininkavimui, dėl kurio Italija ir kai kurios JAV valstijos uždraudė kultivuotą mėsą“.

ES šio projekto kol kas neketina paremti

Kritikai baiminasi, kad šių technologijų plėtra gali sunaikinti žemės ūkio sektorių, sugriauti vietinius kulinarinius papročius ir pakeisti kraštovaizdį be jokių garantijų dėl didesnio tvarumo, nes labai mažai žinoma apie proceso energijos suvartojimą dideliu mastu.

Kaip tik apie inovacijas maisto gamybos srityje ir galimą poveikį žemės ūkio bei kulinarijos tradicijoms buvo diskutuota paskutinėje (liepos 15 d.) ES žemės ūkio ministrų diskusijoje. Kaip atkreipia dėmesį „Euractiv“, Italijos pavyzdžiu sekdama Vengrija pranešė Europos Komisijai apie savo planus priimti nacionalinius teisės aktus, ribojančius auginamos mėsos gamybą ir pardavimą. Praėjusį sausį Austrija, Prancūzija ir Italija taip pat paragino surengti diskusijas dėl laboratorijoje pagamintos mėsos prieš suteikiant bet kokį leidimą. Jie vertino tai kaip grėsmę „tikriems maisto gamybos metodams“ ir abejojo: svarstant apie gamybos, tiekimo į rinką klausimą – laboratorinė mėsa turėtų būti laikoma maisto ar farmacijos produktu?

Skeptiškai ląstelių pagrindu pagaminti produktai vertinami Lietuvoje, Čekijoje, Kipre, Graikijoje, Vengrijoje, Liuksemburge, Maltoje, Rumunijoje, Slovakijoje.

Visuomenės nuomonė keičiasi?

Visai neseniai „GFI Europe“ paskelbė visuomenės nuomonės tyrimo apie kultivuojamą mėsą rezultatus. Bendrovės „YouGov“ apklausoje dalyvavo daugiau kaip 16 tūkst. vartotojų iš 15 Europos šalių. Anot jos, reguliavimo institucijoms pripažinus, kad auginama mėsa yra saugi ir maistinga, jos pardavimui kai kuriose šalyse pritartų reikšminga visuomenės dalis: 69 proc. Portugalijoje, 58 proc. Ispanijoje, 65 proc. Vokietijoje, 57 proc. Belgijoje, 56 proc. Lenkijoje... Mažesnis palaikymas Prancūzijoje ir Italijoje, kur vyriausybės pasipriešinimas buvo stiprus: atitinkamai 49 ir 53 proc. (Baltijos šalyse ši apklausa nebuvo atlikta).

Taip pat respondentų dauguma pripažino, kad jei tokia gamyba vyktų jų šalyje, nacionalinė ekonomika iš to gautų naudos. Lenkijoje tokiam teiginiui pritarė šiek tiek daugiau nei pusė apklausos dalyvių.

Apžvalgininkai daro išvadą, kad nors diskusijos dėl kultivuoto maisto ir toliau kelia aistras, leidimas auginti mėsą ES toli gražu nėra neišvengiamas. Atkaklus politinis pasipriešinimas tam tikriems naujoviškiems maisto produktams grindžiamas tikru susirūpinimu, tačiau neatsižvelgiama į daugybę galimų šios technologijos kūrimo rezultatų. „Euractiv“ atkreipia dėmesį, kad Jeanas-François Hocquettas, žymus Prancūzijos nacionalinio žemės ūkio, maisto ir aplinkos tyrimų instituto (INRAE) tyrėjas, be kitų galimų scenarijų, įsivaizduoja ateitį, kurioje Europoje kartu egzistuotų ūkiuose auginama ir laboratorijoje užauginta mėsa. Kartu jis pabrėžia, kad visiškas gyvulių pakeitimas vis dar yra mokslinė fantastika dėl techninių, reguliavimo ir visuomenės apribojimų.

ŪP portalo informacija

Viršelyje: „Meatly“ produktas