Naujausi Komisijos dokumentai: Europoje toliau nyksta biologinė įvairovė

Pasiekta pažanga

Remiantis nauja Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro ataskaita, beveik pusė iš daugiau kaip 100 numatytų 2030 m. ES biologinės įvairovės strategijos veiksmų buvo užbaigti.

Akcentuojami ir pagrindiniai laimėjimai. Be kita ko, įvardijama pažanga teisiškai apsaugant 30 proc. ES sausumos ir jūrų gyvūnijos bei augmenijos, o taip pat nauji teisės aktai, pavyzdžiui, Gamtos atkūrimo reglamentas.

Prie pažangos galima priskirti ir spartesnį medžių sodinimą visose valstybėse narėse. Tačiau, kad tikslai būtų pasiekti, Bendrijos narėse vis dar reikia atlikti kai kuriuos darbus, įgyvendinant minėtą strategiją.

Duomenų trūkumas

Tačiau ataskaitoje įspėjama, kad biologinė įvairovė, ypač tarp atskirų vabzdžių bei paukščių rūšių, vis dar mažėja, todėl raginama siekti spartesnės pažangos ir griežčiau užtikrinti aplinkos apsaugos taisyklių vykdymą, be kita ko, visapusiškai taikant ir minėtą ES gamtos atkūrimo reglamentą.

Pažangą biologinės įvairovės srityje taip pat sunku įvertinti dėl duomenų trūkumo. Siekdamos spręsti šią problemą, Komisija ir Europos aplinkos agentūra pasinaudos Biologinės įvairovės žinių centru, kad pašalintų duomenų spragas ir geriau suderintų stebėsenos sistemas nacionaliniu, ES ir pasauliniu lygmenimis. Manoma, kad kokybiškesnis stebėjimas yra labai svarbus formuojant aplinkos politiką ir vykdant tarptautinius įsipareigojimus pagal Kunmingo ir Monrealio pasaulinę biologinės įvairovės programą.

2020 m. pagal Europos žaliąjį kursą priimta ES biologinės įvairovės strategija siekiama teisės aktais, stebėsena ir nacionaliniais veiksmais iki 2030 m. atkurti ekosistemas ir sustabdyti gamtos nykimą.

Siekis – išsaugoti miškus

Europos Komisija paskelbė ir pirmąjį lyginamosios analizės sąrašą, kuriame šalys klasifikuojamos pagal jų „mažą“, „standartinę“ arba „didelę“ miškų naikinimo riziką. Šioje šalių klasifikacijoje atsižvelgiama į septynių prekių, kurioms taikomas ES reglamentas dėl miškų naikinimo, t. y. mėsos, kakavos, kavos, palmių aliejaus, gumos, sojos ir medienos, gamybą. Šios prekės buvo pasirinktos remiantis išsamiu poveikio vertinimu, kuriame nustatyta, kad jos yra pagrindinis miškų naikinimo dėl žemės ūkio plėtros veiksnys. Lyginamosios analizės sąrašas paskelbtas, gavus visų ES valstybių narių pritarimą.

Rizikos klasifikacijoje apibrėžiamas atitikties patikrų, kurias valstybių narių kompetentingos institucijos turi numatyti šalyje, mastas (1 proc. mažos rizikos atveju, 3 proc. standartinės rizikos atveju ir 9 proc. didelės rizikos atveju).

Tiekimas iš mažos rizikos šalių reiškia supaprastintas išsamaus patikrinimo prievoles veiklos vykdytojams ir prekiautojams. Konkrečiai tai reiškia, kad jie turi rinkti informaciją, o ne vertinti ir mažinti riziką.

Šio pirmojo šalių lyginamojo sąrašo didelės rizikos kategorijai priskirtoms šalims JT Saugumo Taryba arba ES Taryba taiko sankcijas už atitinkamų prekių ir produktų importą arba eksportą.

Analizės prasmė

Kaip tikisi EK, šalių lyginamoji analizė užtikrins paprastą, sąžiningą ir ekonomiškai efektyvų Miškų naikinimo reglamento (MNR) įgyvendinimą, kuris jau duoda teigiamų rezultatų vietoje kovojant su klimato kaita ir biologinės įvairovės nykimu, taip pat ir išsaugant pačius miškus.

Tikimasi, jog paskelbta šalių lyginamoji analizė yra svarbus žingsnis prieš pradedant taikyti įstatymą. 2025 m. gruodžio 30 d. jis bus pradėtas taikyti didelėms įmonėms ir 2026 m. birželio 30 d. – labai mažoms ir mažosioms įmonėms.

Parengė Ričardas Čekutis