Europos gynyba tapo priklausoma nuo amoniako importo

Sprogmenų pagrindas

Amoniakas, pagrindinis trąšų gamybos ingredientas, taip pat yra ir šiuolaikinių sprogmenų pagrindas, tačiau amoniako gamyba Europoje tapo brangesnė, kilus energetikos krizei po Rusijos invazijos į Ukrainą, rašo „Euractiv“.

Tuo metu gynybos sektoriuje jau formuojasi priklausomybė, nes ginklų gamintojai amoniaką dažniausiai importuoja iš užsienio, o tai kelia grėsmę visam gynybos sektoriui pirmiausia dėl geopolitinio neapibrėžtumo.

Rusija tradiciškai buvo viena pagrindinių amoniako tiekėjų ES, o Rusijos maisto produktams, trąšoms ir žaliaviniam amoniakui nebuvo taikomos ES karo meto sankcijos, siekiant išvengti pavojaus pasauliniam aprūpinimui maistu.

Gamybos krizė

Pasak asociacijos „Ammonia Europe“ generalinio direktoriaus Stepheno Jacksono, apie 80 proc. amoniako visame pasaulyje sunaudojama trąšoms, o kariniams tikslams – tik apie 3 proc. Tačiau gynybos sektoriuje amoniakas atlieka labai svarbų vaidmenį, nes yra esminė azoto rūgšties, cheminės medžiagos, naudojamos sprogmenyse, parake ir raketiniame kure, sudedamoji dalis.

Ir azoto rūgštis, ir amoniakas trąšoms paprastai gaminami tose pačiose gamyklose. Pasak S. Jacksono, Europoje tokios gamyklos yra Vokietijoje, Lenkijoje, Norvegijoje ir Ispanijoje. Jo manymu, „priklausomybė nuo amoniako jaučiama žemės ūkio sektoriuje, tas pats pasakytina ir apie gynybą“; „Turime ir toliau jį gaminti Europoje, tai turi strateginę reikšmę, todėl negalime pasikliauti išorės partneriais gynybos, maisto ar švaraus kuro srityse.“ (Asociacijos vdovas nepamini Lietuvos, nors tai taip pat yra tradiciniai „Achemos“ produktai. Tiesa, amoniako gamyba Jonavoje šiuo metu nėra vykdoma, tačiau yra planų ją atgaivinti šių metų trečiąjį ketvirtį; azoto rūgšties gamyba tęsiama, nors apie konkrečias naujausias gamybos apimtis viešai duomenų nėra.)

Daugelis amoniako gamyklų dabar užsidaro arba mažina savo gamybos pajėgumus, arba tiesiog importuoja amoniaką, nes šioje gamyboje pagrindinė žaliava yra gamtinės dujos. Staigus gamtinių dujų kainų kilimas Europoje reiškia, kad amoniakas dabar daugiausia gaminamas Rusijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur šio žaliavos kainos yra daug mažesnės.

Pavyzdžiui, tinkle „Linkedin“ skelbiama, jog norvegų „Yara International“ visiškai sustabdė amoniako gamybą savo gamykloje „S&P Global Commodity Insights“. Šis sprendimas priimtas esą atsižvelgiant į platesnį „Yara“ Europos amoniako strategijos pokytį, nes didelės energijos kainos mažina vietinės gamybos amoniako konkurencingumą. Didžiausia trąšų gamintoja planuoja per ateinančius metus sumažinti amoniako gamybą Europoje 1 mln. tonų ir labiau pasikliauti importu. Tai pareiškė bendrovės generalinis direktorius Sveinas Tore Holsetheris. Iš šio 1 mln. tonų gamybos apimčių sumažinimo 300 000 tonų atsirado dėl gamybos apribojimo Hulle, Anglijoje. Planuojama, kad dar 400 000 tonų mažiau bus pagaminta dėl bendrovės gamyklos Tertre, Belgijoje perkėlimo. Likę 300 000 tonų bus gauta optimizuojant kitas bendrovės gamyklas.

Chemijos pramonės srityje dirbantis konsultantas ir ekspertas Richardas Johnas Carteris teigia, jog „Duomenys rodo lėtą Europos chemijos pramonės žlugimą, o ES dekarbonizacijos strategijos sėkmė yra labai abejotina: ji naikina daug anglies dioksido išskiriančią gamybą, ardo strategines vertės grandines, didina Europos priklausomybę nuo importo tuo metu, kai globalizacija dėl geopolitinių neramumų atsidūrė aklavietėje“. Eksperto manymu, „lazdos“ metodas sukuria chaosą, o ES turi sugalvoti „skatinimo priemonių“, kol dar nevėlu: „Žvelgiant į didžiųjų chemijos bendrovių, kurios iki šiol pateikė ataskaitas apie 2024 m., rezultatus, Europoje numatoma daug daugiau uždarymų“.

Duomenys rodo lėtą Europos chemijos pramonės žlugimą, o ES dekarbonizacijos strategijos sėkmė yra labai abejotina... (R. J.  Carteris)

Per brangu

„Jei prie labai didelių dujų kainų pridėsime senstančias gamyklas, amoniako gamyba Europoje iš esmės taps labai, labai brangi“, – teigė Lizzy Lancaster, vyresnioji amoniako apžvalgininkė iš „Argus Media“. Padėtį dar labiau pablogino karas Ukrainoje ir pigių rusiškų dujų praradimas, pridūrė ji.

2022 m. ES trąšų krizė, kilusi po Rusijos invazijos į Ukrainą ir staigiai išaugusių energijos kainų, iš tikrųjų buvo amoniako krizė. Tą vasarą gamintojai sumažino gamybą net 70 proc. Tuo metu rinkos ekspertai aiškiai prognozavo amoniako gamybos Europoje stabdymą, o apie tai rašė net Turkijos žiniasklaida.

Nors pramonė nuo to laiko atgavo dalį pajėgumų, krizė leido numatyti ES amoniako gamybos pabaigą, nes dėl didelių gamybos sąnaudų jis yra nekonkurencingas, palyginti su importu.

Dar vasario mėnesį Vokietijos agrochemijos milžinės BASF generalinis direktorius Markusas Kamiethas įspėjo, kad ateityje „amoniakas nebebus gaminamas Europoje, o bus importuojamas“. Bendrovė jau 2023 m. buvo paskelbusi apie kai kurių savo amoniako gamyklų uždarymą. Tuo metu agriland.ie rašė, jog didžiausią įtaką tokiam sprendimui padarė papildomos 3,2 mlrd. eurų sąnaudos, kurias BASF užfiksavo visuose savo gamybos padaliniuose, o didesnės gamtinių dujų kainos sudarė 69 proc. bendro sąnaudų augimo.

Vokietijos agrochemijos milžinės BASF generalinis direktorius Markusas Kamiethas įspėjo, kad ateityje „amoniakas nebebus gaminamas Europoje, o bus importuojamas“

Kaip rusai mulkina Europą

Tik šių metų liepos mėn. ES įvedė importo muitus rusiškoms azoto trąšoms, įskaitant amoniako pagrindu pagamintus produktus, o minėtos norvegų bendrovės „Yara International“ atstovas spaudai šį žingsnį pavadino „pernelyg vėlyvu“, nes rusai jau užėmė rinkas.

„Bloomberg“ neseniai atskleidė, kad Rusijos sprogmenų gamintojai, pasinaudodami ES sankcijų, skirtų aprūpinimui maistu, išlygomis, naudojosi Europoje veikiančiomis trąšų įmonėmis, kad išlaikytų reikalingų komponentų tiekimą karo reikmėms.

„Bloomberg“ teigia, kad Rusija gauna cheminius ingredientus, būtinus sprogmenų gamybai, tiesiai iš trąšų gamybos bendrovių, kurios iš esmės išvengė tarptautinių sankcijų. Pavyzdžiui, AB „Spetschimija“, viena didžiausių Rusijos sprogmenų gamintojų, kontroliuojamoms įmonėms ir gamykloms Europoje užsakė dešimtis tūkstančių tonų azoto rūgšties ir azoto bei sieros rūgšties mišinio. Šios rūgštys yra pagrindiniai trotilo, parako ir kitų propelentų komponentai, gyvybiškai svarbūs Rusijos kare prieš Ukrainą. Nepaisant to, rusų kontroliuojamos „EuroChem“ ir „UralChem“, kurių dukterinėms įmonėms ir buvo pateikti minėti užsakymai, iki šiol išvengė griežčiausių JAV ir Europos sankcijų, nes jų parduodamos trąšos yra labai svarbios žemės ūkiui ir pasauliniam maisto tiekimui.

Tačiau, nepaisant karo ir sankcijų, rusai ne tik Europoje įsigyja sau sprogmenų gamybai reikalingų komponentų, bet ir maitina savo gynybos pramonę europiečių pinigais, pardavinėdami jiems tas pačias savo gaminamas trąšas. Štai agentūra „Reuters“ praneša, jog vien 2024 m. Rusijos trąšų eksportas į ES išaugo daugiau nei 33 proc. ir pasiekė 6,2 mln. tonų, o vertė viršijo 2,2 mlrd. eurų. Ši prekyba, kuriai netaikomos sankcijos, teroristinei valstybei sugeneravo apie 550 mln. eurų pajamų. Lenkijos, neabejotinai didžiausios rusiškų trąšų pirkėjos bei vienos didžiausių Ukrainos rėmėjų, 2024 m. pirkimų apimtys išaugo daugiau nei dvigubai.

Nors ES sumažino Rusijos gamtinių dujų importą nuo 40 proc. 2021 m. iki maždaug 10 proc. po to, kai 2024 m. pabaigoje buvo nutrauktas Ukrainos dujų tranzitas, Rusija pasinaudojo didžiuliu dujų gamybos pertekliumi, kad sėkmingai pakeistų dalį dujų eksporto pajamų trąšų pardavimo pinigais.

Tuo tarpu Europos trąšų pramonė ir toliau patiria sunkumų. Vietos gamintojai susiduria su didesnėmis darbo sąnaudomis, griežtesniais aplinkosaugos reglamentais ir silpnesne politine parama.

Parengė Ričardas Čekutis