Europos Komisija: Lietuva kaupia daugiau anglies nei nustatyta

Įsipareigojimai buvo įtvirtinti atnaujintame reglamente ES Nr. 2023/839, nustatant privalomus pasiekti atskaitos lygmenis miškuose, pasėliuose ir pievose. Lygmenys apskaičiuoti atsižvelgiant į istorinius 2005-2009 metų duomenis, o miškams – papildomai ir į miško naudojimo apimtis 2005-2009 metais. Palyginus 2021-2025 metais gautų rezultatų metinį vidurkį su nustatytu lygmeniu apskaičiuojami kreditai, kuriuos galima panaudoti energetikos, pramonės, žemės ūkio ar atliekų padengti emisijoms, kaip rezervą perkelti į ateitį arba parduoti kitoms ES valstybėms. Deja, ne visi gauti kreditai bus panaudojami – jiems nustatytos „lubos“, pvz. Lietuvai leidžiama panaudoti ne daugiau kaip 3,25 mln. t CO2 ekv. visam 2021–2025 m. laikotarpiui.

Nors ataskaitinis 2021–2025 m. laikotarpis tik įpusėjo, EK Generalinio direktorato klimato politikos padalinys konstatavo, kad Lietuva viršija jai iškeltus reikalavimus ir savo teritorijoje kaupia daugiau anglies nei nustatyta pagal lygmenis. Sektoriaus ŠESD kaupimo prognozės atsižvelgiant į esamas ir papildomas ŠESD kaupimą skatinančias politines priemones, Lietuva 2021-2025 metų laikotarpiu yra pilnai pajėgi įvykdyti visus jai numatytus reikalavimus ir sukaupti kreditų. Pagal prognozę Lietuva sukaups iki 8 mln. t CO2 ekv. virš nustatytų atskaitos lygių ir iš jų panaudoti galės tik 3,25 mln. t CO2 ekv.

Tačiau ne visoms kaimyninėms valstybėms pavyks įvykdyti ES joms priskirtus reikalavimus. Jau dabar Lenkijai, Estijai, Čekijai ir kitoms ES valstybėms nepavyksta pasiekti joms numatytų tikslų ŽNŽNKM sektoriuje. Tam galima įvardinti bent kelias priežastis – padidėjusios kirtimų apimtys, masiniai kenkėjų židiniai, mažėjantys medienos prieaugiai ir kita. Diskusijose su šių valstybių atstovais galima iškirsti nuomonių, kad ES keliami tikslai yra pernelyg ambicingi ir sudaryti neatsižvelgus į foninius pokyčius gamtoje.

VMT informacija