Europos Komisija įvertino šalių kandidačių pažangą siekiant narystės ES

Plėtra yra istorinė galimybė tiek stojančiosioms valstybėms, tiek dabartinėms valstybėms narėms ir visai ES. Didesnė ir stipresnė Europos Sąjunga turi didelių socialinių ir ekonominių, taip pat politinių ir saugumo privalumų.

Europos Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen sakė: „Dėl įtemptų geopolitinių aplinkybių kaip niekad svarbu užbaigti mūsų žemyno suvienijimą vadovaujantis tomis pačiomis demokratijos ir teisinės valstybės vertybėmis. Pastaraisiais metais jau padarėme didelę pažangą siekdami integruoti naujas valstybes nares. Be to, plėtra išliks vienu svarbiausių naujosios Komisijos prioritetų.“

Plėtros procesas ir toliau grindžiamas pasiekimais ir priklauso nuo kiekvienos partnerės padarytos objektyvios pažangos. Tam reikia ryžto įgyvendinti negrįžtamas reformas visose ES teisės srityse, ypatingą dėmesį skiriant pagrindiniams plėtros proceso principams. ES plėtros politikos kertinis akmuo tebėra demokratija, teisinės valstybės principas ir pagrindinės vertybės. ES narystė yra strateginis pasirinkimas.

2023 ir 2024 m. plėtros procesas įgavo naują pagreitį. 2024 m. spalio 15 d. atidaryta pagrindų grupė su Albanija. 2024 m. birželio mėn. per pirmąsias tarpvyriausybines konferencijas pradėtos stojimo derybos su Ukraina ir Moldova. Juodkalnija, įvykdžiusi teisinės valstybės skyrių tarpinius kriterijus, rengiasi preliminariai uždaryti kitus derybų skyrius. 2024 m. kovo mėn. Europos Vadovų Taryba nusprendė pradėti stojimo derybas su Bosnija ir Hercegovina. 2023 m. pabaigoje užbaigta acquis peržiūra su Albanija ir Šiaurės Makedonija.

2024 m. birželio mėn. tarpvyriausybinėje konferencijoje patvirtinta, kad Juodkalnija iš esmės įvykdė pagal 23 ir 24 skyrius nustatytus teisinės valstybės tarpinius kriterijus, taip sudarydama sąlygas toliau preliminariai uždaryti daugiau skyrių, jei bus įvykdytos sąlygos. Teisinės valstybės ir teisminių institucijų srityje reikia toliau daryti pažangą.

Europos Komisija pakartojo vertinimą, kad Serbija įvykdė kriterijus, kad būtų atidaryta 3 grupė (konkurencingumas ir integracinis augimas). Tikimasi, kad ateinančiais metais Serbija paspartins su stojimu į ES susijusių reformų įgyvendinimą visose srityse, ypatingą dėmesį skirdama teisinės valstybės tarpiniams kriterijams, taip pat užtikrins visiškai palankią aplinką pilietinei visuomenei ir žiniasklaidai, dės tvirtas pastangas stabdyti dezinformaciją ir užsienio vykdomą manipuliavimą informacija.

Kalbant apie Albaniją, EK palankiai vertina tai, kad per 2024 m. spalio 15 d. surengtą antrąją tarpvyriausybinę konferenciją pradėtos derybos dėl pagrindų grupės. Labai svarbu, kad valdžios institucijos dar intensyviau vykdytų į ES orientuotas reformas, visų pirma teisinės valstybės srityje, konsoliduodamos rezultatus teisėsaugos srityje, veiksmingai kovodamos su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu ir propaguodamos pagrindines teises, įskaitant žiniasklaidos laisvę, nuosavybės teises ir mažumų teises.

Šiaurės Makedonijos atveju šalis turi toliau įgyvendinti su ES susijusias reformas, visų pirma pagal pagrindų grupę – teisminių institucijų, taip pat kovos su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu srityse. Būtina stiprinti pasitikėjimą teisingumo sistema. 2023 m. gruodžio mėn. užbaigtos visų šešių ES acquis grupių peržiūros procedūros.

Bosnija ir Hercegovina pasiekė apčiuopiamų rezultatų, be kita ko, tokiose srityse kaip migracijos valdymas, visiškas suderinimas su ES bendra ir užsienio saugumo politika, taip pat priimdama teisės aktus dėl teisminių institucijų sąžiningumo, kovos su pinigų plovimu ir dėl interesų konfliktų. 2024 m. kovo mėn. Europos Vadovų Taryba nusprendė pradėti stojimo derybas su Bosnija ir Hercegovina. Komisija rengia derybų programą, kad ES Taryba galėtų ją priimti, kai tik bus imtasi visų 2022 m. spalio mėn. EK rekomendacijoje nustatytų atitinkamų veiksmų.

2022 m. gruodžio mėn. Kosovas pateikė paraišką dėl narystės ES. Europos Komisija yra pasirengusi parengti nuomonę dėl Kosovo narystės paraiškos, kai tik ES Taryba to paprašys. Nustatyta, kad padaryta pažanga kovojant su organizuotu nusikalstamumu, pagerinta verslo aplinka. 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojo liberalizuotas vizų režimas Kosovui. Kosovas turi dėti daugiau pastangų, kad sustiprintų teisinę valstybę ir viešąjį administravimą ir kad apsaugotų saviraiškos laisvę.

Stojimo derybų su Ukraina pradžia buvo svarbus Ukrainos ryžto vykdyti reformas siekiant narystės ES pripažinimas. Po 2024 m. birželio mėn. įvykusios pirmosios tarpvyriausybinės konferencijos sklandžiai vykdomas acquis analitinis nagrinėjimas (peržiūra). Jei Ukraina įvykdys visas sąlygas, EK tikisi kuo greičiau 2025 m. pradėti derybas dėl grupių, pradedant pagrindų grupe.

Stojimo derybų su Moldova pradžia buvo svarbus šalies pasiryžimo tęsti reformas siekiant narystės ES, nepaisant nuolatinio Rusijos kišimosi ir Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą daromo poveikio, pripažinimas.  Po 2024 m. birželio mėn. įvykusios pirmosios tarpvyriausybinės konferencijos sklandžiai vykdomas acquis analitinis nagrinėjimas (peržiūra). Jei Moldova įvykdys visas sąlygas, EK tikisi kuo greičiau 2025 m. pradėti derybas dėl grupių, pradedant pagrindų grupe.

Nors 2023 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Taryba Sakartvelui suteikė šalies kandidatės statusą, stojimo į ES procesas de facto sustabdytas dėl veiksmų, kurių Sakartvelo vyriausybė ėmėsi nuo 2024 m. pavasario. 2024 m. spalio 26 d. Sakartvelo piliečiai balsavo parlamento rinkimuose. ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro (ESBO / ODIHR) vadovaujamos bendros tarptautinės rinkimų stebėjimo misijos preliminariose išvadose nustatyta keletas trūkumų įtemptoje ir labai poliarizuotoje aplinkoje. Nustatyti trūkumai apima, be kita ko, naujausius rinkimų proceso teisės aktų pakeitimus, dažnus balsavimo slaptumo pažeidimus, procedūrinius neatitikimus, bauginimą ir spaudimą rinkėjams, kurie neigiamai paveikė visuomenės pasitikėjimą procesu. Remiantis šiomis preliminariomis išvadomis patvirtinama, kad būtina visapusiška rinkimų reforma, o tai jau buvo pabrėžta ankstesnėse pagrindinėse rekomendacijose.

Turkija yra šalis kandidatė ir viena iš svarbiausių Europos Sąjungos partnerių. Vis dėlto, stojimo derybos su šia šalimi tebėra sustabdytos nuo 2018 m. pagal ES Tarybos sprendimą. Tebėra rimtų susirūpinimą keliančių klausimų pagrindinių teisių ir teisinės valstybės, įskaitant teisminių institucijų nepriklausomumą, srityse. Dialogas teisinės valstybės ir pagrindinių teisių klausimais lieka neatsiejama ES ir Turkijos santykių dalis. 2024 m. balandžio mėn. Europos Vadovų Tarybai priėmus strategines gaires, pradėta palaipsniui atnaujinti bendradarbiavimą su Turkija ir imtasi konkrečių veiksmų siekiant konstruktyviai keistis nuomonėmis bendro intereso klausimais.

Tolesni veiksmai

Dabar ES Taryba turi apsvarstyti šiandienines Komisijos rekomendacijas ir priimti sprendimus dėl tolesnių plėtros proceso veiksmų.

Pagrindiniai faktai

ES plėtra dabartinėms ir būsimoms narėms duos labai daug socialinės ir ekonominės naudos. Padidėjęs vartotojų skaičius bendrojoje rinkoje suteiks didelių galimybių įmonėms plėstis ir laisviau prekiauti. Vis svarbiau, kad plėtros šalys spartintų struktūrines reformas, kad būtų sudarytos sąlygos tvariam augimui vidutinės trukmės laikotarpiu ir padaryta pažanga vykdant narystės ES ekonominius kriterijus. Kad tai būtų pasiekta, reikia užtikrinti veikiančią rinkos ekonomiką ir parodyti pajėgumą atlaikyti ES konkurencinį spaudimą ir rinkos jėgas. Ekonomine politika taip pat turėtų būti remiami žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos tikslai.

Naujos priemonės ir mechanizmai skatina mūsų šalių partnerių socialinį ir ekonominį augimą. Spartėjant stojimo procesui ES siūlo tam tikrą bendrosios rinkos naudą ir teikia didesnę finansinę paramą, kad mūsų partnerės galėtų palaipsniui integruotis ir įsitvirtinti ES. Be sėkmingų ekonomikos ir investicijų planų, reformas, visų pirma teisingumo ir teisinės valstybės srityse, skatina Vakarų Balkanų ekonomikos augimo planas, kuriame numatyta 6 mlrd. EUR vertės reformų ir ekonomikos augimo priemonė, ir 50 mlrd. EUR vertės Ukrainos priemonė. Sykiu 2024 m. spalio 10 d. Komisija pristatė Moldovos ekonomikos augimo planą, kuriame numatyta 1,8 mlrd. EUR vertės reformų priemonė šalies socialinėms ir ekonominėms reformoms remti ir investicijoms skatinti.

EK atstovybės Lietuvoje informacija