Europos Komisija skelbia 2023 m. rudens ekonominę prognozę

Rudens prognozėje numatoma, kad 2023 m. BVP augimas tiek ES, tiek euro zonoje bus 0,6 proc., t. y. 0,2 procentinio punkto mažesnis už Europos Komisijos vasaros prognozę. Prognozuojama, kad 2024 m. ES BVP augimas padidės iki 1,3 proc. Tačiau tai yra 0,1 proc. punkto mažiau nei prognozuota vasarą. Prognozuojama, kad euro zonoje BVP augimas bus šiek tiek mažesnis – 1,2 proc. Numatoma, kad 2025 m., atsižvelgiant į infliacijos ir pinigų politikos griežtinimo poveikio mažėjimą, ekonomikos augimas ES padidės iki 1,7 proc., o euro zonoje – iki 1,6 proc.

Infliacija ir toliau linkusi mažėti. Skaičiuojama, kad spalio mėn. euro zonoje ji sumažėjo iki 2,9 proc. (prieš metus buvo pasiekusi savo aukščiausią lygį – 10,6 proc.). Tai yra žemiausias lygis nuo 2021 m. liepos mėn. Prognozuojama, kad bendroji infliacija euro zonoje sumažės nuo 5,6 proc. 2023 m. iki 3,2 proc. 2024 m. ir 2,2 proc. 2025 m. ES bendroji infliacija turėtų sumažėti nuo 6,5 proc. 2023 m. iki 3,5 proc. 2024 m. ir 2,4 proc. 2025 m.

Prognozuojama, kad šiais metais užimtumo augimas ES sieks 1,0 proc., o 2024 ir 2025 m. bus šiek tiek mažesnis – 0,4 proc. Numatoma, kad nedarbo lygis ES išliks iš esmės stabilus: 2023 ir 2024 m. – 6,0 proc., o 2025 m. sumažės iki 5,9 proc.

2023 m. rudens ekonominė prognozė Lietuvai

Numatoma, kad 2023 m. Lietuvos realusis BVP sumažės 0,4 proc. dėl didelės infliacijos, darančios įtaką privačiam vartojimui, ir silpnos pasaulinės paklausos. Numatoma, kad 2024 m. realusis BVP padidės iki 2,5 proc., nes sumažės gamybos sąnaudos ir vartotojų kainos, o augimą skatins investicijos ir privatus vartojimas.

Infliacija pagal SVKI 2023 m. turėtų sulėtėti iki 8,8 proc. dėl smarkiai sumažėjusių energijos kainų, o 2024 m. ir 2025 m. toliau mažėti ir būti mažesnė kaip 3 proc.

Prognozuojama, kad 2023 ir 2024 m. valdžios sektoriaus deficitas padidės atitinkamai iki 1,6 proc. ir 2,3 proc. BVP, daugiausia dėl padidėjusių socialinių išlaidų ir darbo užmokesčio valstybės sektoriuje, o 2025 m. jis sumažės iki 2,1 proc. BVP.

2022 m. užimtumas augo 5 proc., nes įsidarbino maždaug trečdalis nuo karo Ukrainoje bėgančių darbingo amžiaus žmonių. 2023 m. pradžioje, nepaisant ekonomikos sulėtėjimo, užimtumas du ketvirčius sparčiai augo. Prognozuojama, kad 2023 m. apskritai užimtumas šiek tiek padidės, o tai rodo ekonomiškai aktyvių gyventojų dalies augimą, nes į ją integruojami žmonės, bėgantys nuo Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą.

Dėl ekonomikos sulėtėjimo nedarbo lygis turėtų šiek tiek padidėti – nuo 6 proc. 2022 m. iki 6,8 proc. 2023 m. Tikimasi, kad 2024 ir 2025 m., spartėjant BVP augimui, taip pat mažėjant darbo jėgos pasiūlai, darbo rinka bus labiau įtempta, todėl nedarbo lygis šiek tiek sumažės – atitinkamai iki 6,7 ir 6,5 proc.

Pirmą kartą įtrauktos naujos šalys kandidatės

Ši rudens ekonominė prognozė pirmą kartą apima Bosniją ir Hercegoviną, Moldovą ir Ukrainą, kurioms Europos Vadovų Taryba pernai suteikė ES šalies kandidatės statusą.

2023 m. Ukrainos ekonomika parodė didelį atsparumą. Prognozuojama, kad po 2022 m. dėl plataus masto Rusijos invazijos užfiksuoto 29 proc. nuosmukio ekonomikos augimas 2023 m. sieks 4,8 proc., 2024 m. – 3,7 proc., o 2025 m. – 6,1 proc.

Šį atsigavimą galima paaiškinti išskirtiniu derliumi ir vyriausybės paskatomis, grindžiamomis tvirta tarptautinių partnerių parama, taip pat valdžios institucijų įsipareigojimu užtikrinti makrofinansinį stabilumą.

Europos Komisijos 2024 m. žiemos ekonominėje prognozėje bus atnaujintos BVP ir infliacijos perspektyvos ir ją tikimasi pateikti 2024 m. vasario mėn.

Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje inf.