Europos Komisijos Pirmininkė Ursula fon der Lejen: „Lietuvos dvidešimtmetis Sąjungoje yra puiki sėkmės istorija“

Seimo Pirmininke, Ministre Pirmininke,

Gerbiami Seimo ir Europos Parlamento nariai,

Gerbiami Lietuvos gyventojai,

Man didelė garbė švęsti šią ypatingą dieną su jumis, čia Lietuvos demokratijos namuose. Tai vieta, kurioje pasakėte „ne“ okupacijai. Tai vieta, kurioje atkūrėte savo nepriklausomybę. Iš čia savo tautą sugrąžinote į Europos centrą ir euroatlantinį saugumą. Tai – išminties ir vizijos namai. Tai taip pat vieta, kurioje Lietuvos gyventojai pasipriešino ir vieningai stojo ginti laisvės. Tai buvo 1991 m. sausio 13-osios naktis. Sovietų tankai ir kariai judėjo per Vilnių, pasirengę įsiveržti į šį pastatą ir sugriauti jūsų demokratiją. Tačiau čia susirinko daugiau kaip penkiasdešimt tūkstančių žmonių iš visos Lietuvos. Visą naktį iki ryto jie stovėjo petys petin – dainavo, skandavo ir meldėsi. Vienintelis jų ginklas buvo meilė laisvei. Jie sulaikė baisiausią kariuomenę Žemėje. Tokie yra Lietuvos gyventojai. Tokia yra Lietuvos dvasia: bebaimė ir laisva.

O vėliau, praėjus vos daugiau nei dešimtmečiui, žmonės ir vėl buvo šalies permainų priešaky. Daugiau kaip 90 proc. lietuvių balsavo už stojimą į Europos Sąjungą. Šis pasirinkimas pakeitė ne tik jūsų šalį, bet ir visą Europą. Nes jums įstojus į ES, mūsų Sąjunga grįžo prie savo šaknų. Dėl jūsų pasipriešinimo istorijos Lietuvos tauta tapo unikali. Unikali savo meile laisvei, parama kitoms laisvę branginančioms tautoms ir nepakantumu bet kokios formos prievartai. Nuo to laiko kai įstojote, priminėte mums, kas visada buvo Europos projektas. Tai mūsų žemyno kelias į laisvę. Tai jaunų ir senų demokratijos šalių stiprėjimo kartu istorija. Taigi Europos diena yra skirta jums. Šiandien prisimename žmones, kurie sukūrė mūsų Sąjungą, ir tuos, kurie ją kuria kiekvieną dieną. Šiandien ši šventė skirta jums, brangūs draugai lietuviai ir visi europiečiai, kurie mūsų vertybes paverčiate realybe. Ačiū, Lietuva. Labai ačiū.

Jūsų šalis visada buvo Europos istorijos centre. Visada puoselėjote glaudžius ryšius ne tik su artimiausiais kaimynais, bet ir su Skandinavija, Vidurio Europa ir dar tolesniais, prie Juodosios jūros. Visa tai tapo neįmanoma dėl geležinės uždangos. Tačiau dabar Lietuva atgavo savo teisėtą vietą Europoje. Ir tai – grįžimas namo. Nes net jei esate prie mūsų Sąjungos geografinės sienos, esate Europos gyvenimo šerdis. Tapote stipria veikėja Briuselyje ir stipria partnere visoms kitoms sostinėms. Esate aktyvūs Europos politikos formuotojai.

Jūsų dvidešimtmetis mūsų Sąjungoje yra puiki sėkmės istorija. Europos sėkmės istorija ir Lietuvos sėkmės istorija, nes pavertėte realybe savo viziją ir svajones. Esate novatorių ir verslininkų šalis. O jūsų talentas dabar pripažįstamas visame žemyne. Jūsų startuoliai išsiplėtė gerokai už jūsų sienų ir užkariavo Europos rinkas. Jūsų sostinė Vilnius yra augantis technologijų centras, pritraukiantis žmones ir investicijas iš užsienio. Jūsų menas – nuo literatūros iki operos – užima svarbią vietą visoje Europoje. Dėl to jūsų BVP padidėjo nuo 50 proc. ES vidurkio iki beveik 90 proc. Lietuva augo sparčiau nei bet kuri kita nauja mūsų Sąjungos narė. Išnaudojote visas bendrosios rinkos teikiamas galimybes. Tačiau taip pat parodėte, kad Europa jums yra daug daugiau nei ekonominė erdvė. Tai šeima, kuri kartu keliauja laisvės link.

Šiais metais Lietuva nuolat rodė solidarumą su likusia Europos dalimi. Pavyzdžiui, patys pirmieji pasidalijote vakcinomis su mūsų Rytų partnerystės kaimynais. Visada buvote pasirengę kovoti ne tik už savo, bet ir visų europiečių laisvę. Jūs tvirtai remiate Ukrainos suverenitetą ir nepriklausomybę jau nuo Oranžinės revoliucijos ir Maidano. O nuo 2022 m., kai prasidėjo plataus masto invazija, jūsų solidarumas yra stulbinantis. Viena istorija ypač parodo, kaip jums rūpi Ukrainos kova už laisvę. Tai – lietuvio žurnalisto Konstantino Gudausko istorija. Pirmosiomis invazijos dienomis, kai atvyko Rusijos kariai, jis buvo Kyjivo regione. Dėl dvigubos – Lietuvos ir Kazachstano – pilietybės jam buvo leista išvykti iš Rusijos okupuotos teritorijos. Tačiau jis nepabėgo. Vietoje to, rizikuodamas savo gyvybe, jis nusprendė keliauti pirmyn ir atgal savo automobiliu, kad išgelbėtų kuo daugiau žmonių. Jis nepaisė Rusijos bombų ir kontrolės punktų ir išgelbėjo daugiau kaip 200 Ukrainos civilių gyventojų. Dabar jie jį vadina „Bučos angelu“.

Jo istorija rodo neįtikėtiną drąsą. Tačiau yra tiek daug kitų Lietuvos žmonių solidarumo veiksmų jų draugų ukrainiečių labui. Atvėrėte savo namus tūkstančiams pabėgėlių ir suteikėte jiems visapusišką prieigą prie savo ekonomikos. Surinkote lėšas ir nupirkote Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms skirtus bepiločius orlaivius ir radarus. Ir proporcingai BVP Lietuva yra viena didžiausių paramos Ukrainai teikėjų visame pasaulyje. Jūs rodote pavyzdį Europai. Šiandien esate tikras įkvėpimas visiems europiečiams.

Gerbiamieji parlamento nariai,

Jau daugelį metų Lietuva įspėjo Europą apie Rusijos keliamus pavojus. Po 2014 m. pasakėte, kad Putinas nesustos. Ir Europai reikėjo paklausyti! Mums prireikė per daug laiko, kad atsibustume ir pamatytume Putino Rusijos grėsmę. Tačiau šiandien mūsų Sąjunga tvirtai stovi greta jūsų už laisvę ir prieš agresiją. Kai nusprendėte išsilaisvinti nuo Rusijos šantažo energetikos srityje, mūsų Sąjunga ėmėsi veiksmų ir skyrė precedento neturintį finansavimą švariai energijai, kaupimui ir jungtims. Lankiausi čia, Lietuvoje kartu su Jensu Stoltenbergu, kai Baltarusija bandė destabilizuoti jus hibridiniu išpuoliu. Tai buvo sudėtingi mėnesiai. Lukašenka stengėsi mus suskaldyti. Tačiau Europa buvo vieninga ir kartu įveikėme krizę. Dabar vėl suvienijome jėgas, kad sustiprintume savo gynybos pramonę, Seimui priėmus teisės aktus, kurie atitinka mūsų Europos gynybos pramonės strategiją. Nes jūsų gynyba yra Europos gynyba. Jūsų laisvė yra Europos laisvė. Šiandien labiau nei bet kada anksčiau Lietuva gali pasikliauti Europa. Lygiai taip pat Europa gali pasikliauti jumis.

Gerbiamieji parlamento nariai,

Mieli draugai,

Šiais metais taip pat minimos 35-osios Baltijos kelio metinės. Būtent taip pradėjote siekti nepriklausomybės: žmonių grandinė nusidriekė beveik 700 km per tris Baltijos valstybes. Tai buvo galingas vienybės simbolis siekiant laisvės. Šis simbolis galingas ir šiandien. Mūsų žemynas toliau žengs laisvės keliu. Kol visi Europos žmonės taps savo likimo šeimininkais. Kol galiausiai mūsų Sąjunga bus baigta kurti.

Sveikinu jus visus su Europos diena. Tegyvuoja Lietuva! Ir tegyvuoja Europa!

Seimo kanceliarijos informacija

Seimo kanceliarijos nuotr.