Rudens pradžioje intensyvūs krituliai neigiamai paveikė vasarinių kultūrų brendimą ir derliaus nuėmimą, taip pat žieminių javų sėją.
Pagrindinių vasarinių kultūrų derliaus prognozės dar kartą sumažintos
Grūdinių kukurūzų, saulėgrąžų ir sojų derliaus prognozės ES lygmeniu buvo sumažintos, daugiausia dėl pablogėjusių vasarinių kultūrų perspektyvų Bulgarijoje, Rumunijoje, Vengrijoje, Kroatijoje ir Italijoje.
Kitų vasarinių kultūrų derliaus prognozės ES lygmeniu buvo išlaikytos arba šiek tiek padidintos.
Šiaurės ir centrinėje Italijoje vasarines kultūras (ypač grūdams auginamus kukurūzus ir sojas) neigiamai paveikė pernelyg drėgnos sąlygos nokimo metu ir nuimant derlių, todėl sumažėjo iki šiol teigiami derliaus lūkesčiai. Bulgarijoje, Rumunijoje, Vengrijoje ir Kroatijoje nuo rugsėjo vidurio prasidėję intensyvūs lietūs sezono pabaigoje pablogino derliaus lūkesčius (ypač saulėgrąžų ir grūdinių kukurūzų), kurie ir taip buvo maži dėl užsitęsusių labai karštų ir sausų sąlygų.
Per daug drėgmės: susirūpinimas dėl grūdų kokybės ir žieminių kultūrų sėjos
Pernelyg drėgnos sąlygos, dažnai nulemtos liūčių, taip pat buvo stebimos daugelyje kitų Vidurio ir Vakarų Europos dalių. Dėl kritulių ne tik vėlavo vasarinių kultūrų derliaus nuėmimas, bet ir blogėjo grūdų kokybė, buvo gaišinami žieminių javų sėjos darbai.
Baltijos regione situacija gana optimistiška, nors yra viena sąlyga
JTC analitikai, apžvelgdami neigiamą orų poveikį vasariniams pasėliams nuo pat sezono pradžios, pažymėjo, jog Pietų Lietuvoje (kaip ir Šiaurės Lenkijoje, Austrijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Vengrijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje, Graikijoje, Turkijoje, Ukrainoje ir Rusijoje) vasarinius pasėlius vasarą paveikė karšti ir sausi orai.
Tuo metu ruduo Baltijos regione ir Suomijoje buvo palankus žemės ūkio darbams. Didžiąją rugsėjo dalį oro temperatūra gerokai viršijo vidutinę ir buvo šilčiausia arba antra šilčiausia visame regione. Tačiau kritulių kiekis pasiskirstė nevienodai: Suomijoje jis buvo 40 proc. didesnis už daugiametį vidurkį, Estijoje – artimas normai, o Lietuvoje ir Latvijoje – apie 20 proc. mažesnis.
Žieminių kultūrų sėja buvo sklandi ir baigta optimaliais terminais, sudygę pasėliai, tikimasi, bus geros būklės. Todėl derliaus prognozės Baltijos regionui bei Suomijai nuo rugsėjo mėnesio nesikeičia.
Vis dėlto mažesnis už vidutinį kritulių kiekis ir šiltesnė nei įprasta temperatūra sudygusiam pasėliui gali kelti iššūkių. „Lietus artimiausiomis savaitėmis bus būtinas, kad būtų išlaikytas tinkamas vystymasis prieš įžengiant į žiemos ramybės būseną“, – pastebi ekspertai, MARS biuletenyje fiksuodami spalio 19 d. situaciją.
Ką žada meteorologai?
Kaip tik šiandien, spalio 30 d., beveik visoje Lietuvoje lyja. Gal tai ženklas, kad po sėkmingos žieminių javų sėjos sulauksime ir pasėliams reikalingos drėgmės kiekio?
Pasak Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) teikiamos ekspertinės artimiausio mėnesio prognozės, oro temperatūra lapkričio antroje pusėje išliks aukštesnė už normą (iki 1,5 laipsn. C), o kritulių kiekis artimas standartinei klimato normai – ją gali viršyti 10 proc. Gerokai didesnis už daugiametę reikšmę kritulių kiekis prognozuojamas lapkričio 4 d.
Parengė Irma Dubovičienė