Europos Parlamentas patvirtino lankstesnį vilkų valdymą – valstybės narės galės efektyviau reaguoti į iššūkius

Europos Parlamentas patvirtino svarbų sprendimą dėl vilkų apsaugos statuso visoje Europos Sąjungoje. Balsų dauguma pritarta siūlymui vilką perkelti iš griežtai saugomų rūšių sąrašo (Buveinių direktyvos IV priedas) į apsaugotų rūšių sąrašą (V priedas). Parlamentas žengė svarbų žingsnį link labiau subalansuoto ir pragmatiško požiūrio į stambiųjų plėšrūnų valdymą Europoje.

Vilko statuso keitimas – atsakas į didėjančią įtampą kaimo vietovėse

Šis sprendimas yra ilgametės kaimo bendruomenių, žemės savininkų, ūkininkų ir suinteresuotųjų šalių siekių rezultatas, kuriuos aktyviai rėmė Europos medžioklės ir gamtos apsaugos federacija (FACE) bei Europos žemės savininkų organizacija (ELO). Tai taip pat atspindi intensyvaus 18 mėnesių trukusio politinio proceso rezultatą po to, kai 2023 m. gruodį Komisija pateikė pasiūlymą, kurį vėliau pritarė Berno konvencijos nuolatinis komitetas.

Balsavimas pripažįsta tiek sėkmingą vilkų populiacijų atsigavimą pagal Buveinių direktyvą, tiek augantį poreikį turėti platesnių priemonių nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu. Pastaraisiais metais vilkų populiacija sparčiai auga daugelyje Europos regionų, įskaitant Lietuvą. Dėl to daugėja konfliktų su gyvulininkyste užsiimančiais ūkininkais, ypač dėl papjautų gyvulių. Kaimo bendruomenės ir ūkininkai ne kartą kreipėsi į Europos institucijas, prašydami imtis veiksmų.

Europos Parlamento narys Juanas Ignacio Zoido, Europos Parlamento tarpparlamentinės grupės „Biologinė įvairovė, medžioklė, kaimo vietovės“ pirmininkas, išreiškė paramą šiam sprendimui: „Didžiuojuosi, kad mūsų tarpparlamentinė grupė pastaraisiais metais buvo viena pagrindinių diskusijų platformų šiuo klausimu. Dabar viskas priklauso nuo valstybių narių – jos turi pasinaudoti didesniu lankstumu, kad galėtų įgyvendinti pritaikytas apsaugos ir valdymo priemones, atspindinčias vietos realijas.“

Nors vilkas ir toliau ES lygmeniu lieka saugoma rūšimi, šis pakeitimas įveda labiau pritaikomą teisinę sistemą, kuri padės sumažinti perteklinius biurokratinius ir teisinius iššūkius kai kuriose valstybėse narėse. Tai suteikia daugiau galių valdžios institucijoms ir vietos veikėjams efektyviau reaguoti į socialinius bei ekonominius iššūkius, tuo pačiu tęsiant investicijas į sambūvio priemones, tokias kaip žalos prevencija, stebėsena ir suinteresuotųjų šalių įtraukimas.

Ekspertai: sprendimas subalansuoja apsaugą ir realybę

FACE prezidentas Laurensas Hoedemakeris teigė: „FACE sveikina šį balsavimą, kuris sumažins kai kuriuos sudėtingus biurokratinius ir teisinius ginčus, susijusius su „griežta apsauga”. Be to, tai rodo, kad ES teisės aktai gali prisitaikyti, kai to reikia.“

Europos žemės savininkų organizacijos (ELO) generalinis sekretorius dr. Jurgenas Tackas pridūrė: „Šiandieninis balsavimas aiškiai parodo, kad apsaugos politika turi vystytis kartu su ekologine realybe. Įvedus daugiau lankstumo, ES sudaro galimybes valstybėms narėms efektyviau valdyti vilkų populiacijas, kartu užtikrinant aukštus apsaugos standartus. Iššūkis dabar – šį sprendimą paversti įrodymais pagrįstais, vietos sąlygoms pritaikytais valdymo planais, kurie tikrai padėtų pasiekti sambūvį.“

FACE ir ELO sveikina šį sprendimą kaip reikšmingą ir būtiną žingsnį ES gamtos apsaugos politikoje. Tai patvirtina principą, kad apsauga turi vystytis atsižvelgiant į ekologinę sėkmę ir visuomenės poreikius, o ilgalaikis sambūvis su stambiaisiais plėšrūnais reikalauja lankstumo, atsakomybės ir vietinių sprendimų.