Europos ūkininkai gina derlingas žemes nuo atsinaujinančios energetikos verslo gigantų

Kelios Latvijos įmonės išreiškė norą plėtoti vėjo energetikos parkus Žiemgaloje – Bauskės, Dobelės ir Jelgavos apskrityse. Tai gilias žemdirbystės tradicijas puoselėjantys regionai, vyrauja derlingi dirvožemiai, didžiulius plotus užima javų ir kitų žemės ūkio kultūrų pasėliai, plyti vešlios ganyklos.

Vietos ūkininkų nevyriausybinių organizacijų raginimu, pritariant regionų valdžios institucijų asociacijai, taip pat Ekonomikos, klimato ir energetikos bei Aplinkos apsaugos ir Regioninės plėtros ministerijoms, šalies Žemės ūkio ministerija praėjusią savaitę raštu kreipėsi į Vyriausybę, kad būtų priimta griežta nuostata: derlingos žemės turi būti išsaugotos žemės ūkio produktų gamybai.

Rašte perspėjama, kad pakeitus žemės naudojimo paskirtį, būtų pakenkta viršutiniam dirvožemio sluoksniui, būtų pabloginta jo kokybė.

Beveik tuo pat metu nuo didžiulių saulės energijos parkų savo žemę ėmėsi ginti ir Nyderlandų Groningeno krašto žemdirbiai. Šios provincijos valdžia atsisakė pritarti didesnių nei 1 hektaro dydžio saulės parkų įrengimui. Verslo atstovų kritikuojama provincijos taryba siūlo saulės energijos parkus leisti tik miesto teritorijose ir šalia jų. Pirmenybė teiktina saulės kolektoriams ant stogų ir užterštose žemėse.

Šį rudenį buvo priimtas sprendimas nuo 2024 m. sausio 1 d. nebeišduoti leidimų statyti naujus saulės parkus žemės ūkio paskirties ir natūralioje žemėje. Tokie leidimai bus suteikiami išimtiniais atvejais ir tik konsultuojantis su provincijomis, savivaldybėmis ir vandentvarkos tarybomis. Pasiektas principinis susitarimas, kad leidimas gali būti išduotas, jei jis susijęs su tokia žemės ūkio paskirties žeme, kurios paskirtis galiausiai bus pakeista, pavyzdžiui, į gyvenamosios paskirties žemę, arba jei parko statyba padeda sumažinti tinklo perkrovą.

Be to, keliama svarbi sąlyga – saulės energijos parkai turi būti tinkamai integruoti į kraštovaizdį.

ŪP portalo informacija

Asociatyvi 123rf nuotr.