Europos žaliasis kursas: ar aplinkosauginiai mokesčiai padės jį įgyvendinti?

Kyla klausimas, ar esame pajėgūs ir pasiruošę tuos tikslus įgyvendinti. Jei nustatome nepasiekiamus ir nerealius tikslus Europoje ar visame pasaulyje arba neturime įrankių pažangai stebėti ar minėtiems tikslams pasiekti, tai tik pakerta pasitikėjimą šiais procesais. Kita vertus, turime turėti ambicijų.  Pasauliui reikia aplinkosaugos politikos, kuri leistų paspartinti didelius pokyčius lemiančius sprendimus ir didinti tokių sprendimų mastą. Pavyzdžiui, ekologinis pėdsakas daugelyje ES šalių prastėja, duomenys apie išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį jau rodo, kad norint jį sumažinti, reikia daug papildomų pastangų. Pagrindinis klausimas nebūtinai yra tai, ar Europos žaliasis tikslas yra tikrai ambicingas, ar jis pagrįstas ir pamatuotas. Jeigu keliame ambicingus tikslus, turime jiems turėti finansines galimybes įgyvendinti.

Jeigu keliame ambicingus tikslus, turime jiems turėti finansines galimybes įgyvendinti.

Kitas veiksnys – laikas. Negalima tvarumo pasiekti per naktį. Tam reikia laiko ir politinių veiksmų, kurie turi būti suderinti ir nukreipti į tą patį tikslą.

Taip pat aišku, kad šis perėjimas prie tvarios Europos vienas grupes paveiks labiau nei kitas, lygiai kaip paveikia koronavirusas ar aplinkos pavojai, pvz., oro tarša ar klimato poveikis. Kai kurie iš mūsų gali būti labiau paveikti ir yra labiau pažeidžiami. ES apskritai galėtų aiškiau įvardyti socialinį aspektą ir daugiau nuveikti, kad būtų panaikintos socialinės nelygybės problemos, nesikoncentruojant vien tik į aplinkosaugos aspektą. Bet kokiu atveju ambicingiems tikslams reikia  finansinių išteklių.  Ar jų turime?

Lietuvoje aplinkosaugos mokesčių pajamos tebėra mažesnės už ES vidurkį. Lietuvos pajamos iš su aplinkosauga susijusių mokesčių 2020 m. vis dar buvo vienos mažiausių ES (apie 954,4 mln. EUR). Jos sudarė tik 1,93 proc. BVP (palyginti su 2,24 proc. ES vidurkiu). Šioje srityje   energijos   mokesčiai   sudaro    didžiausią    dalį (90 proc. 2020 m.), transporto mokestis – 5,3 proc., o taršos ir (arba) išteklių mokestis – 4,6 proc.

Aplinkosaugos mokesčių pajamas, 2020 m. ES šalyse matote šiame paveiksle.

ES šalių aplinkosaugos mokesčių politika neturėtų labai skirtis. Didelė dalis Europos Sąjungos šalių taiko aplinkos apsaugos mokesčius žemės ūkyje, kad paskatintų tvaresnį gamtos išteklių valdymą arba tvaresnės ūkių praktikos taikymą. Šalių apmokestinimo praktika labai įvairi. Kai kuriose šalyse už vandens naudojimą taikomi mokesčiai: Čekijoje, Latvijoje, Lenkijoje ir Slovėnijoje. Belgijoje, Čekijoje ir Ispanijoje. Estijos, Prancūzijos ir Latvijos ūkininkai moka mokestį už visų gamtos išteklių naudojimą. Lenkijoje imamas mokestis už naminių paukščių ir kiaulių auginimą. Olandijos vyriausybė taiko mėšlo mokestį nuo mėšlo kiekio. Danija, Prancūzija, Norvegija ir Švedija taiko pesticidų mokesčius.

Kaip pabrėžia mokslininkai, santykinis šių priemonių veiksmingumas mažinant pesticidų naudojimą yra ribotas, tačiau Norvegijos pesticidų prekių ženklų apmokestinimo schema, atsižvelgiant į keliamą pavojų aplinkai, sumažino kenksmingesnių produktų naudojimą. Vėliau Danija pakeitė pesticidų mokestį ir laikėsi panašaus kaip Norvegija požiūrio. Danijos ekspertai nustatė, kad, nepaisant didžiausio pasaulyje pesticidų apmokestinimo, jų naudojimo normos padvigubėjo. Trąšų naudotojai Danijoje apmokestina produkto azoto kiekį, nors daugelis ūkininkų yra neapmokestinami. Moksliniai tyrimai rodo, kad nors trąšų mokesčiai gali būti naudinga priemonė mažinant taršą, tik reikia nustatyti optimalų mokesčių lygį, o sėkmė priklauso nuo įvairių aplinkosaugos politikos priemonių derinio.

Danija pakeitė pesticidų mokestį ir laikėsi panašaus kaip Norvegija požiūrio. Danijos ekspertai nustatė, kad, nepaisant didžiausio pasaulyje pesticidų apmokestinimo, jų naudojimo normos padvigubėjo.

Vienas iš svarbiausių elementų yra politikos nuoseklumo užtikrinimas. Pavyzdžiui, daugelyje šalių ūkininkams taikomos PVM lengvatos, įsigyjant trąšas ir pesticidus (Austrija, Belgija, Prancūzija, Vokietija, Airija, Italija, Lenkija, Slovėnija ir Ispanija). Ispanijoje apmokestinama nenaudojama žemės ūkio veiklai žemės ūkio paskirties žemė.

Australijos, Kanados ir Kolumbijos ūkininkai gali pasinaudoti mokesčių lengvatomis dalyvaudami ekosistemų išsaugojimo programose arba Kolumbijos atveju – išlaikydami natūralų mišką. Belgija ir Lietuva taiko mokesčius žemės ūkyje naudojamoms pakuotėms. Prancūzijoje taikomas mokesčių kreditas ekologiniams gamintojams.

Taigi, šalių patirtis labai įvairi.  Tačiau išvada yra bendra – aplinkosaugos mokesčiai yra viena iš veiksmingiausių ekonominių priemonių taršai mažinti, su klimato kaita susijusioms problemoms spręsti. Už švarią gamtą turėsime susimokėti visi.