Europos žaliasis kursas – žaliasis smegenų plovimas?

Kitokiu rakursu savo komentare į Europos žaliąjį kursą žvelgia Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys MACIJAUSKAS:

„Valstybės, politinės partijos ar įmonės strategija, kai rinkodaros (politinės reklamos) tikslais apgaulingai skelbiama, kad valstybės / partijos / įmonės politika, veikla ir produktai yra draugiški aplinkai, nors nieko bendro su tvarumu neturi, yra tik žaliasis smegenų plovimas, ir nieko daugiau.

Populiariausia žaliojo smegenų plovimo priemonė yra kitų kaltinimas, taip bandant nuslėpti savas problemas. Geras tokio žaliojo smegenų plovimo pavyzdys gali būti Lietuvos žaliųjų aktyvistų ir politikų niekuo nepagrįsta kritika žemės ūkiui dėl taršos, nutylint apie teršalus, kuriuos į aplinką išmeta miestai. Faktai tokiems veikėjams neįdomūs.

Lietuvos žemės ūkis yra vienas žaliausių ES. Naudojame absoliučiai mažiausiai pesticidų (0,8 kg/ha per metus), kai ES vidurkis yra daugiau nei tris kartus didesnis – 2,5 kg/ha, o kai kurios valstybės narės pesticidų sunaudoja daugiau nei 10 kg/ha.

Pagal trąšų naudojimą taip pat esame vieni žaliausių. Turime turtingiausias sėjomainas ir daugiausia kraštovaizdžio elementų, taikome modernias precizinio ūkininkavimo priemones, kurios dar labiau mažina ir taip mažiausią ES taršą. Esame pavyzdys vokiečiams, olandams, prancūzams bei visoms kitoms ES šalims, ir ne tik.

O štai su miestų nuotekų valymu esame visiškame dugne. Daugelio miestų ir miestelių valymo įrenginiai nebeatitinka net minimalių reikalavimų. Sovietmečiu projektuoti įrenginiai nebesugeba susidoroti su „skalbenkių“ ir indaplovių išskiriamomis nuotekomis, kurių kiekis per pastaruosius 30 metų išaugo kelis kartus. Kiekvienas (-a) vilnietis (-ė) per metus į aplinką išleidžia daugiau nei po 100 tonų nepakankamai išvalytų nuotekų! Po 100 tonų kiekvienas(-a)!

Miesteliuose ir kaimuose valymo įrenginių dažnai iš viso nėra, todėl jie į šią statistiką net nepatenka. Vandentiekis yra, o valymo įrenginių – ne, nėra. Bet apie tai šnekama mažai. Nes apie tai nieko nenori girdėti rinkėjai. O jei išgirs, tai baisiausiai supyks ir tikrai nebalsuos. Lengviausia viską suversti žemdirbiams: jų mažai, jų balsai rinkimuose nieko nelemia. Ir juk visi patikės, kad Nemuną ir Baltijos jūrą užteršė ūkininkas, ūkininkaujantis kur nors Dzūkijoje, pamiškėje...

Žemės ūkis yra kaltinamas dėl visų žmonijos nelaimių – dėl taršos, dėl CO₂ emisijos, vandens teršimo ir t. t., nors tikrovė yra kitokia. Tarša žemės ūkyje yra minimali, didžiausi teršėjai pasaulyje tikrai yra ne žemdirbiai. Tik Lietuvoje žemės ūkio tarša procentais sudaro didesnę dalį nei didžiosiose Europos šalyse, nes pas mus nėra taršios energetikos, o pramonė silpnai išplėtota. Todėl žemdirbiams ir tenka didesnė dalis kaltinimų ir jie įvardijami kaip vieni iš trijų didžiausių teršėjų.

Šiaip Europoje tarša iš žemės ūkio sąlyginai yra nedidelė, nes didžiausi teršėjai ten energetika, kaip ir visame pasaulyje, pramonė bei transportas. Lietuvoje energetikos ir pramonės, palyginus su kitomis ES šalimis, praktiškai nėra. O jeigu skaičiuotume pagal vieno hektaro taršą, ji pas mus yra pati mažiausia ES.

Žmonėms patogiau apkaltinti kitus, nematant savo taršos, – kalbu daugiausia apie miestuose gyvenančius žmones. Statistika akivaizdžiai parodo, kad Vilniaus regionas kasmet išmeta beveik po 44 mln. t neišvalytų nuotekų, kurios patenka į Nerį. Tai yra skandalingas atvejis, nežinau, kodėl apie tai niekas nekalba. Statistikos lentelėje aiškiai matyti, kad Vilnius išskiria 50 mln. t nuotekų per metus, iš jų išvalo tik 6 mln. t – tik labai nedidelę dalį.

Teršia tik Vilniaus miestas, nes aplink jį yra retai apgyvendintos teritorijos, ekonomiškai neišsivysčiusios, realiai ten nėra nei pramonės, nei žemės ūkio veiklos.

Dauguma politikų, tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje, yra kilę iš miesto, todėl jiems maloniau kaltinti kitus sektorius – nematyti rąsto savoje akyje, bet matyti šapą kito akyje. Politikai yra nutolę nuo regionų, todėl menkai susipažinę, kas vyksta žemės ūkio gamybos sektoriuose. Jie prastai išmano, kaip veikia pramonė ir energetika. Net ir bendraujant su Lietuvos ir kitų Europos šalių jaunaisiais politikais matyti, kad jų žinios apie tai, kas vyksta ant žemės, yra labai ribotos.

Atsižvelgiant į visas įvardytas aplinkybes, manau, kad žaliasis kursas reikalingas pramonei, energetikai (ypač Vakarų Europos šalyse), o ne žemės ūkiui.“

Redakcijos nuotrauka

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.