„Eurovizija“ vienija ar skaldo?

Brukama svetima ideologija

„Ūkininko patarėjas“ pakalbino Širvintų r. merę Živilę Pinskuvienę, kuri, bendraudama su žmonėmis, nemažai diskutavo „Eurovizijos“ tema. „Iš vienos pusės, galime pasidžiaugti, kad šiemet „Eurovizijoje“ daina skambėjo lietuvių kalba ir mūsų atstovo Silvestro Beltės pasirodymas buvo tikrai gražus. Iš kitos pusės, po šių metų „Eurovizijos“ daugeliui kilo minčių, kad šis renginys yra akivaizdus bandymas perauklėti visuomenę, pasinaudojant dainų konkurso vardu, dar labiau įtvirtinti genderizmo ar kvaišalų kultūros madas. Prie ekranų kviečiamos šeimos su vaikais, jaunimas, senjorai, o ten tiesiog brutaliai kišama ir politika, ir ideologija, ir nuostatos, prieštaraujančios pačioms svarbiausioms tradicinėms vertybėms“, – redakcijai sakė Ž. Pinskuvienė ir paminėjo, kad būtent tai matome pastaraisiais metais Lietuvos politikoje, kai valdantieji, kovodami už vienalytes sąjungas, vadinamą partnerystę, šią ideologiją bando diegti, slėpdami po vaikų lytinio švietimo klausimais ar kitokiais būdais. Širvintų r. merei asmeniškai „Eurovizijoje“ svarbu daina, muzika ir atlikimas. Tačiau ji apgailestauja, kad pagrindine mintimi tampa šou, noras kuo labiau šokiruoti, išsinuoginti ar pademonstruoti savo lytinę orientaciją.

Ž. Pinskuvienė teigė nežinanti, kiek lėšų buvo išleista „Eurovizijai“. Tačiau ji puikiai suvokianti, kad tų lėšų pakaktų pakaktų išasfaltuoti prastos būklės žvyrkelį ar įrengti keletą naujų vaikų darželio grupių. Visgi, pasak Širvintų r. merės, nereikėtų tokių dalykų lyginti, nes ir keliams, ir gynybai lėšų valstybėje tikrai yra, tik reikia norėti jas sudėlioti pagal prioritetus. „Aš manau, kad Lietuvai dalyvauti „Eurovizijoje“ reikia. „Eurovizijos“ scena jauniems mūsų atlikėjams atveria galimybių, didina jų pačių ir mūsų šalies žinomumą. Esu tikra, kad investicijos į kultūrą, į jaunus žmones, talentus yra reikalingos. Vis dėlto valstybė turėtų gerai apgalvoti ir įvertinti vertybinę investicijų prasmę“, – kalbėjo Ž. Pinskuvienė.

Mato didelį skaudulį

Lietuvos muzikos sąjungos (LMS) prezidentė Audronė Žigaitytė-Nekrošienė, paklausta, ar verta Lietuvai reklamuotis prieštaringai vertinamame „Eurovizijos“ renginyje, atsakė: „Ne! Ne! Ne! Su penkiais šešiais šauktukais.“ Kalbėdama kaip profesionalė ir neįvardydama kolektyvų, išėjusių į paskutinę atranką, ji paminėjo, kad pats neprofesionaliausias buvo S. Beltė. Kiti, kurie buvo bent kiek profesionalesni, buvo atmesti gerokai anksčiau. Pasak LMS prezidentės, nemažos dalies Lietuvos muzikos ir teatro akademijos absolventų muzika ir atlikimas jau pretenduotų į mažų mažiausiai skonio ugdymą. „Paminėsiu patirtį apie protingą, mūsų mokesčių mokėtojų pinigais išlaikomą LRT. Ieškodama medžiagos apie Laimio Vilkončiaus operą, aš LRT kultūros skiltyje radau daug pavardijimų ir spaudžiau „Muzika“. Ten nėra nė vienos normalios akademinės muzikos pozicijos, vien tik popsas. Kur surasti L. Vilkončiaus operą? Spaudžiau poziciją „Kultūra“. Mūsų akademinė muzika jau yra tik kultūros pozicijoje. O juk muzika yra visokia, visokia ji turi būti. Pavyzdžiui, kompozitorius Benjaminas Gorbulskis, kai jis rašė šlagerius, daugeliui atrodė, kad jis užsiiminėja niekais, bet šiandien tai yra popmuzikos klasika“, – ŪP kalbėjo A. Žigaitytė-Nekrošienė. Kas gali lavinti šiandienio žmogaus muzikinį skonį? Anot LMS prezidentės, tai yra didelis klaustukas, nes nacionalinė televizija jo tikrai neformuoja. „Iki kokio lygio galimas nuopuolis? Iki kokio lygio dar turi nusiristi visuomeninis eteris? Šie dalykai yra labai liūdni. Matome didelį skaudulį“, – liūdna gaida pokalbį baigė A. Žigaitytė-Nekrošienė.

Buvęs „Marijos radijo“ programų direktorius, Kauno arkivyskupijos vyskupas augziliaras Saulius Bužauskas apgailestavo, kad „Eurovizija“ išsigimsta, nes vertinami ne atlikėjų muzikiniai gebėjimai, kūrybingumas, bet atkreipiamas dėmesys į tuos dalykus, kurie eina prieš žmogaus prigimtį, pabrėžiant lytiškumą, kūno kultą. „Laimi tokie atlikėjai, kurie neša ideologinę žinią, bet ne muzikinę ir ne savo talentą. Laimi tokie dalykai, kurie iškreipia žmogaus prigimtį, misiją žemėje. Tai tiesiog yra toks gal net ir pasityčiojimas iš žmonių santykių, iš šeimos, iš talentų, iš muzikinės veiklos. Manau, kad tie, kurie atsakingi, galėtų svarstyti, ar Lietuvai verta dalyvauti „Eurovizijoje“, – redakcijai kalbėjo S. Bužauskas.

Klausimai be atsakymo

Kiek biudžeto lėšų buvo iššvaistyta prieštaringai vertinamam renginiui, prieš kelias savaites norėjo išsiaiškinti ŪP korespondentė Dalia Karpavičienė. Ji iš LRT Komunikacijos projektų vadovės Augustės Mikulėnaitės gavo lakonišką atsakymą, kad visi dainų konkursui skirti kaštai bus pateikti LRT finansinėse ataskaitose.

ŪP, siekdamas gauti skaidrų atsakymą apie finansus, dar sykį kreipėsi į LRT. Tik šį kartą asmeniškai į generalinę direktorę Moniką Garbačiauskaitę-Budrienę. Tačiau ji atsakė, kad jeigu redakcija turi kokių nors klausimų, turi juos raštu pateikti atstovei spaudai. „Aš tiesiogiai nekomentuoju ir man nepatinka, kad savo laikraštyje spausdinate, kad siuntėte klausimus būtent man. Pas mus šituos klausimus tvarko komunikacijai skirti žmonės. Jie į tuos klausimus atsakinėja. Prašau kreiptis į juos tiesiogiai“, – pasipiktinusi  išdidžiai atrėžė M. Garbačiauskaitė-Budrienė. Gal todėl, kad kaip tik šiomis dienomis paaiškėjo, jog LRT vadovės atlyginimas per metus padidėjo 22 tūkstančiais eurų ir 2023-aisiais mokesčių mokėtojai jai išmokėjo 113 451 Eur, t. y. po 9 454 Eur/mėn. Pernai LRT gavo 66 mln. Eur pajamų, kurių didžioji dalis – iš valstybės biudžeto (Registrų centro duomenys).

Nepavykus gauti atsakymo iš LRT generalinės direktorės, pateikiame asmens, nenorėjusio viešinti savo pavardės (pavardė redakcijai yra žinoma), informaciją. Jis sakė, kad mokestis už dalyvavimą „Eurovizijos“ konkurse šiais metais galėjo siekti per 100 tūkst. Eur. Visapusiškas delegacijos išlaikymas, daugybės komandos narių apgyvendinimas viešbučiuose, jų rūbai, specialieji efektai ir kt. galėjo siekti apie 200–300 tūkst. Eur. Todėl bendras „Eurovizijos“ biudžetas gali sudaryti apie 300–400 tūkst. Eur, o galbūt dar daugiau.

Trūksta objektyvios informacijos

LR Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) narys Kęstutis Mažeika nespėliojo, kiek LRT galėjo išleisti pinigų „Eurovizijai“. „Galiu pasakyti 1 mln., galiu pasakyti 0,5 mln. Eur... O gal 5 mln. Eur... Manau, kad reikėtų sulaukti ataskaitų ir tada kalbėti. LRT finansinę ataskaitą pristato LR Seimui, ją svarsto Kultūros komitetas. To skaidrumo, lėšų panaudojimo, iškeltų tikslų efektyvumo, žmonėms prieinamų žinių, objektyvios informacijos trūksta. Mes turėjome tokį siūlymą, kad kiekvienos laidos pabaigoje būtų įvardyta, kiek ji kainavo, nes tai – mokesčių mokėtojų pinigai. Visa tai turėtų būti vieša ir žmonės turėtų žinoti, kiek viena ar kita laida atsiėjo. Tas turėtų būti padaryta“, – savo argumentus išsakė parlamentaras. Pasak K. Mažeikos, yra šalių, kurios ne kiekvienais metais dalyvauja konkurse, nes į tai žiūri racionaliai. Jis įvardijo iniciatyvas ir mūsų šalyje, kurios buvo finansuojamos privačiomis lėšomis. Tai – galimas variantas. „Mažiau žinomiems, ne tokiems populiariems atlikėjams suteikiama galimybė išgarsėti, pasirodyti nacionalinio transliuotojo eteryje. Bet po to išvažiuoti į konkursą turėtų būti to paties atlikėjo ir galbūt privačių asmenų bendras susitarimas, jeigu matome kažkokį interesą dalyvauti, pasirodyti. Bet kad visi už tai turi sumokėti kultūros sumažinimo ar sporto, ar kitų sričių sąskaita, manau, kad taip neturėtų būti. Jei yra poreikis, jis turėtų būti užtikrintas, o pramogoms, šiuo atveju, turėtų būti palikta tai, kas liko. Nesame tokie turtingi, kad finansuotume konkursus, kurie yra nedidelės dalies žmonių saviraiškos ar garbės reikalas“, – ŪP rėžė KRK narys.

Suma neįvardijama

Redakcija pašnekovo pasiteiravo, ar ne geriau būtų mokesčių mokėtojų pinigus investuoti ten, kur jų verkiant reikia? Anot K. Mažeikos, matant, kad kai kurių savivaldybių seniūnijose uždaromos bibliotekos, kultūros centrai ir vietiniams žmonėms naikinama galimybė papulti į kultūrinius renginius, tai kažkokia nacionalinio transliuotojo ambicija, kur išleidžiamos neaiškios sumos, kurių šiandien net neįvardijama, yra nepateisinama. „Galbūt tų pinigų turėtų būti adekvatus paskirstymas. Vis tik, jeigu kaimo žmonės, jau nekalbant apie kultūrinius renginius, dėl pažliugusių ir duobėtų kelių negali išvažiuoti į gydymo įstaigą ir kt., tai su finansų paskirstymu yra kažkas ne taip. Ir čia reikėtų sudėlioti taškus“, – teigė Seimo narys.

Pasak LR Seimo Ateities komiteto pirmininko Raimundo Lopatos, „Eurovizija“ tapo savotišku sporto reikalu. Nemažai žmonių į šį renginį žiūri kaip į sporto rungtynes ir skaičiuoja, kokią vietą užims viena ar kita valstybė. „Čia yra toks psichologinis dalykas, kai patys užsikuriame ir sakome: „Štai, jau dabar mes nugalėsime.“ Ir taip dar kartą atsiduriame nenugalėtojų gretose“, – pastebėjimus išsakė R. Lopata. Seimo nario nuomone, pinigai, kurie investuojami į „Euroviziją“, nepadės nei ginkluojant mūsų kariuomenę, nei sprendžiant kitas problemas. „Kiek lėšų „Eurovizijai“ skyrė mūsų šalis, galėtų atsakyti LRT – visuomeninis transliuotojas – pagrindinis projekto kuratorius, kuris savo biudžete pasiskaičiuoja lėšas. O LRT biudžetas yra gana nemažas. Biudžetinės lėšos yra kontrolės dėmesio centre, todėl nemanau, kad čia gali būti kažkokių piktnaudžiavimų ar panašiai“, – sakė R. Lopata.

Už transliaciją – tūkstančiai

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius paaiškino, kad „Eurovizijos“ finansavimas skiriamas iš kultūrai skirtų valstybės biudžeto eilučių, todėl kitoms sritims pinigai nenubyrėtų. „Manau, kad Lietuvai verta dalyvauti „Eurovizijoje“. Jei nedalyvausime, niekada nelaimėsime. Jei dalyvausime, tai, matyt, kada nors ir lygį pasieksime. Tačiau viską reikėtų pradėti nuo atrankos, nuo tinkamų atstovų, tinkamai įvertinus galimybes. Tik „Eurovizijos“ kryptis tampa keistoka. Laimi tie, kurie rodo tam tikras išraiškos formas“, – nuomonę išsakė Seimo narys.

LRT ataskaitas gauna Seimo Kultūros komitetas (KK), tad jo pirmininkas Vytautas Juozapaitis puikiai žino, kokiais įstatymais remdamasi veikia ir savo veiklą grindžia LRT. Jis paminėjo, kad visuomenės interesams atstovauja LRT taryba. „Konstitucijos 44 straipsnis skelbia, kad „masinės informacijos cenzūra draudžiama“. Taigi Seimas neturi jokių galių nustatyti LRT laidų turinio, ką transliuoti ir ko netransliuoti. Politikai į LRT turinį neturi ir nenori kištis: programų pirkimus tvirtina LRT taryba“, – kalbėjo parlamentaras. KK pirmininkas ŪP sakė, kad Lietuvos pasirodymo „Eurovizijoje“ atveju nacionalinis transliuotojas dengia šiek tiek reikalingos sumos: kelionę, dienpinigius, draudimo išlaidas. Dažniausiai kitos išlaidos apmokamos rėmėjų lėšomis, todėl, laimėjus atrankos konkursą, dažnai ieškoma rėmėjų. „Norėdama dalyvauti konkurse, kiekviena šalis privalo sumokėti skirtingo dydžio mokesčius, kuriuos nustato Europos transliuotojų sąjunga (EBU). Mokesčio dydis priklauso nuo dalyvaujančios šalies dydžio. Profesinio aljanso – EBU dalyvio mokestis, kurį turi sumokėti Lietuva, kasmet svyruoja tarp 70–100 tūkst. Eur. Šiais metais LRT suma, kuri apima dalyvaujančios šalies mokestį bei galimybę transliuoti tris tiesiogines transliacijas – pirmą ir antrą pusfinalius bei finalą – siekė 93 869 Eur, praėjusiais metais – 97 592 Eur“, – ŪP atsakė V. Juozapaitis.

LRT taryba užsislaptino?

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Viršelyje socialinio tinklo nuotrauka

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.