Favoritai išsirikiavo prie starto linijos

Kodėl juos galime laikyti favoritais?

Žiūrint hipotetiškai, laiko paskelbti apie kandidatavimą į valstybės vadovo postą dar yra, bet, žvelgiant iš praktinės pusės, neužtenka paskelbti apie kandidatavimą. Ne mažiau svarbu ir būti pakankamai populiariam ar bent jau žinomam, kad galėtum varžytis. Teoriškai prie prezidento rinkimų starto dar galėtų prisijungti Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, bet praktiškai jos korta tapo mušta Apeliaciniam teismui pripažinus Liberalų sąjūdį korupcine partija. Būdama kandidatė į prezidentus, V. Čmilytė-Nielsen ne tik girdėtų nuolatinę kritiką dėl partijos teistumo, bet ir išnaudotų nemenkus finansinius resursus, kurių partijai reikės ir kituose rinkimuose. Žinoma, čia reikalinga gera sąnaudų ir naudos analizė, kuri galbūt parodytų, kad gautas reklamos kiekis būtų didesnis nei išlaidos.

Liberalai taip pat galėtų sekti Sauliaus Skvernelio pavyzdžiu ir kelti nepartinį kandidatą, bet finansinis klausimas išliktų toks pats opus, o rasti stiprų lyderį, kuris rizikuotų užsitraukti už korupciją teistos partijos draugo etiketę, irgi gali būti keblu.

Dar galima būtų pagalvoti apie garsiuosius jutuberius Skirmantą Malinauską ir Andrių Tapiną, bet garantijų, kad rinkimus laimės jie, nėra jokių, o kandidatavimo žala dabartinei jų veiklai gali būti pakankamai apčiuopiama. Daugiau ryškių kandidatų Lietuvoje tiesiog trūksta, o neryškus politikas stotų į vieną gretą su Mantu Varaška ir Valdu Tutkumi. O štai ryškiausia G. Nausėdos ir I. Vėgėlės konkurentė premjerė Ingrida Šimonytė neturės jokių šansų, nes jau 2019 m. buvo sutriuškinta antrajame rinkimų ture, o po darbo ministrės pirmininkės poste jos populiarumas važiavo tik žemyn. Dar būtų galima kalbėti apie Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderę Viliją Blinkevičiūtę, bet visi ženklai rodo, kad ji mieliau liktų Europos parlamente. Taigi būtent G. Nausėda ir I. Vėgėlė yra šių prezidento rinkimų favoritai.

Kas juos rinks?

Netgi G. Nausėdos, o juo labiau I. Vėgėlės rinkėjus dažnai mėginama vaizduoti kaip neišprususius, ksenofobiškus ar lengvai paveikiamus manipuliacijos. Pavyzdžiui, I. Vėgėlę ir ypač jo kandidatavimo į prezidento postą kalbą apžvalgininkai dažnai vertina kaip populizmą. Neretu atveju kliūna krikščioniškos kandidatų nuostatos. Kai kurie žurnalistai, pavyzdžiui, Daiva Žeimytė-Bilienė laidoje „Iš esmės“ sunkiai slėpė savo antipatiją I. Vėgėlei. O štai G. Nausėda yra kritikuojamas už tai, kad yra atkūręs maldos pusryčius, kuriuose įvairių religinių konfesijų atstovai ieško santarvės ir aptaria mūsų valstybės reikalus. Taigi abu kandidatai, pirmiausia, imponuos krikščioniškųjų pažiūrų žmonėms.

Klasikinės krikščioniškosios pažiūros ir pagarba žmogaus prigimčiai visuose Vakaruose gana aktyviai yra stumiamos į paraštes išaukštinant neomarksistinę LGBTQ politiką. Todėl G. Nausėda ir ypač I. Vėgėlė bus matomi kaip kandidatai, kurie gali įvesti tam tikrą balansą. Jokiu būdu ne kažkokį homoseksualų persekiojimą, kurio realiai Lietuvoje nelabai ir yra, bet atsvarą politinei darbotvarkei, kuri brukama buldozeriu.

Antroji jų rinkėjų grupė bus asmenys, kurie tiesiog nėra patenkinti dabartinės valdančiosios daugumos veiksmais. Nors galimybių paso tema jau kiek atvėsusi, tačiau per ketverius metus prisirinko nemažai nuoskaudų, pavyzdžiui, dalis verslų nukentėjo dėl Lietuvos užsienio politikos Kinijos atžvilgiu. Kitiems, pavyzdžiui, Kėdainių gyventojams, problemų kilo dėl „Lifosos“ uždarymo. Tretiems nėra priimtina, kad „čekiukų“ skandale pasižymėjusiai Gintarei Skaistei yra patikimi šalies finansai. Ūkininkai kritiškai vertina žemės ūkio ministrą Kęstutį Navicką, o medikai pagrįstai negerbia sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio. Žodžiu, nepasitenkinimo dabartine Vyriausybe ir valdančiaisiais yra apstu, todėl G. Nausėda ir ypač I. Vėgėlė savo rinkėjų veikiausiai ieškos tarp šių visuomenės sluoksnių.

Geresni sąjungininkai nei konkurentai

Nors politikos ir rinkimų taisyklės neišvengiamai įves tam tikrą susipriešinimą tarp G. Nausėdos ir I. Vėgėlės, realybėje jie galėtų būti geresni sąjungininkai nei konkurentai. Plačiąja prasme abu kandidatai yra krikščioniškojo socialinio mokymo šalininkai, nors kalbėjimo retorika ir kiek skiriasi vienas nuo kito. Atrodydamas šiek tiek nuosaikesnis, G. Nausėda turi didesnių galimybių antrajame ture mobilizuoti platesnius rinkėjų sluoksnius, todėl ir didesnių tikimybių laimėti prezidento rinkimus. Bet I. Vėgėlės populiarumas visuomenėje ir rinkėjų mobilizavimo potencialas galėtų tapti rimtu užtaisu, kuris leistų kokiai nors politinei partijai, pavyzdžiui, Nacionaliniam susivienijimui ar Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS), rimtai pasirodyti Seimo rinkimuose.

LVŽS kandidatu į prezidentus kelia Aurelijų Verygą, tačiau jo galimybės laimėti yra labai menkos. Jis keliamas dėl partijos populiarinimo. Tai visiškai logiškas ir teisingas veiksmas. Visgi valstiečiai praeityje jau buvo į sąrašo priekį įsirašę S. Skvernelį, kuris idėjiškai buvo gerokai toliau nuo partijos. Todėl matyti idėjiškai artimesnį I. Vėgėlę sąrašo vedliu būtų visiškai racionalus ir teisingas sprendimas. Juolab kad nuliberalėjus didelei daliai Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos politikų, valstiečiai po truputį tampa naujaisiais konservatoriais. Tai matyti ir iš valstiečių įsteigto Krikščioniškos demokratijos ir tradicinių vertybių centro, kuriam vadovauja politologas Dovilas Petkus.

Taigi G. Nausėda išlaikytų krikščioniškosios demokratijos kryptį Prezidentūroje, o I. Vėgėlė galėtų tokį galios centrą formuoti Seime ar net Vyriausybėje.

Santykis su kitomis institucijomis

Tiek I. Vėgėlė, tiek ir G. Nausėda ideologiškai laikytini krikščionimis demokratais. Todėl labai tikėtina, kad Prezidentūra bus pakankamai konservatyvi, tačiau Seimas, panašu, bus socialdemokratiškas. LSDP rinkėjai nors ir nėra labai dideli tos pačios lyties asmenų partnerystės šalininkai, bet turėtų suprasti, kad ši politinė jėga tikrai gali tapti šios politinės darbotvarkės vėliavneše po Seimo rinkimų. Todėl panašu, kad vietoje abiejų kandidatų žadamo susitelkimo, po prezidento ir Seimo rinkimų turėsime įtampas tarp Prezidentūros vienoje pusėje ir Seimo bei Vyriausybės kitoje. Nebent socialdemokratai pabūgs užsitraukti savo rinkėjų rūstybę. Vis dėlto, esu linkęs manyti, kad klausimą bus bandoma spręsti greitai ir tyliai, jeigu tik pakaks balsų.

Vietoje išvadų

Krikščioniškosios pasaulėžiūros I. Vėgėlė ir G. Nausėda galėtų būti puikūs sąjungininkai, bet bent jau laikinai bus varžovai. Visgi jie labiau panašūs vienas į kitą nei skiriasi. Todėl, jeigu šių politikų vieša laikysena yra nuoširdi, anksčiau ar vėliau jie gali pradėti derinti tarpusavio veiksmus. Tokiu atveju yra prielaidų, kad Lietuvoje formuosis realiai konservatyvi atsvara dabar klestinčiai kairiajai ideologijai.

Redakcijos nuotrauka

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.