Kaunas +11,1 °C Rūkas
Ketvirtadienis, 21 Geg 2026
Kaunas +11,1 °C Rūkas
Ketvirtadienis, 21 Geg 2026



Šiuo metu šilauogių pasiūla viešojoje erdvėje – itin didelė.

Jolita ŽURAUSKIENĖ
ŪP korespondentė 

Šilauogių daugėja – pelnas mažėja

2025/08/17


Padidink tekstą

Prieš kelis dešimtmečius Lietuvoje beveik nežinomos šilauogės šiandien tapo itin populiarios: jų auginimo plotai išsiplėtė, o uogų rinka persipildė. Dėl šios priežasties sparčiai augantis uogininkystės sektorius pradėjo susidurti su rimtais iššūkiais: mažėjančiu pelningumu, didele konkurencija. Kas šilauogių augintojų laukia ateityje?

Buvo nišinė kultūra

Prieš du dešimtmečius Lietuvoje pradėtos auginti šilauogės buvo laikomos nišine kultūra. Tuomet šių uogų auginimo plotai nesiekė nei kelių dešimčių hektarų, o augintojus buvo galima suskaičiuoti ant rankų pirštų. Tuo pat laikotarpiu Lenkijoje šilauogynų plotai siekė 1,5 tūkst. ha, Vokietijoje – 1,4 tūkst. ha, Nyderlanduose – 300 ha. Per pastaruosius metus šilauogių plotai išaugo ir Lietuvoje. Mūsų šalis sparčiai vejasi seniau pradėjusias auginti šias uogas valstybes. VĮ Žemės ūkio duomenų centro statistika rodo, kad per pastaruosius septynerius metus mūsų šalies augintojai šilauogių plotus smarkiai išplėtė: 2018 m. jie siekė apie 350 ha, o 2024 m. 701 pareiškėjas deklaravo 549,44 ha
šilauogynų. O nedeklaruotų šilauogynų asmeninėse sodybose, matyt, yra antra tiek. Tad tūkstantis ha šių uogynų Lietuvai yra daug ar mažai?

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, pastaraisiais metais iš šilauogynų surenkama daugiau nei 200 t uogų, o didėjant šilauogių auginimo plotams ir nuimamam derliui, jų pardavimo kainos tampa vis prieinamesnės vartotojams. Todėl šiomis aksominėmis uogomis pastaraisiais metais gali mėgautis vis daugiau žmonių.

Gausu pasiūlymų

Socialiniame tinkle prieš kelerius metus itin aktyviai veikė šilauogių valgytojų klubas. Jo nariai dalijosi nuotraukomis, patarimais, kur pigiau įsigyti ar prisiskinti uogų. Tačiau pastaruoju metu ši bendruomenė apmirė – įrašų nebeliko. Galbūt entuziazmas atslūgo dėl per didelio uogų kiekio rinkoje, o gal šilauogės tiesiog tapo kasdiene uoga. Šiuo metu šilauogių pasiūla viešojoje erdvėje – itin didelė. Siūlomos lietuviškos, šviežios, rankomis rinktos šilauogės, kurių kaina svyruoja nuo 4 iki 7 Eur/kg, priklausomai nuo kiekio ir kokybės. Brangiausiai prašoma už ekologiškai užaugintas šilauoges – 8 Eur/kg.

Kaip „Ūkininko patarėjui“ sakė Ukmergės turgavietėje šilauoges pardavinėjantis uteniškis Povilas Vaišvila, šiuo metu šilauogių pasiūla didelė, todėl norint jas parduoti reikia turėti kantrybės. Lietuviškos uogos konkuruoja su atvežtinėmis, kurių kaina siekia 5–5,50 Eur/kg. „Už 1 kg uogų prašau 6 Eur, tačiau pastebiu, kad žmonės mieliau perka mėlynes, kurių 1 l kainuoja 6–7 Eur, arba atvežtines uogas. Dėl to ir aš turiu pigiau parduoti savo išaugintas uogas, kurių vertė pagal įdėtą darbą yra daug didesnė“, – atvirai kalbėjo garbaus amžiaus vyras.

Išliks paklausios

Vienas pirmųjų Lietuvoje šilauoges Kauno r. pradėjęs auginti Eugenijus Petrošius ŪP pasakojo, kad šilauoges jis pasirinko ne verslui, o hobiui. „Prieš daugiau nei du dešimtmečius buvau Lenkijoje, man pasiūlė įsigyti šilauogių sodinukų. Iš Lodzės parsivežiau 30 krūmelių. Pasieniečiai, tikrinę automobilį, paklausė, ką vežu, o aš atsakiau, kad gyvatvorę – nes niekas tada dar nežinojo, kas ta šilauogė“, – šilauogių atgabenimą į Lietuvą prisimena ŪP pašnekovas. E. Petrošius teigė, kad apie šilauoges tuomet net nebandė niekam pasakoti, nes ir pats apie jas žinojo nedaug. Tik vėliau jam kilo mintis, kad iš šių uogų būtų galima ir šiek tiek užsidirbti. „Aš manau, kad šilauogės, kaip ir braškės, ir avietės, išliks paklausios. Kol kas neaišku, kokios kitos uogos galėtų jas pakeisti. Tačiau rinka veikia pagal pasiūlos ir paklausos principus – šiuo metu pasiūla pernelyg didelė, todėl mažėja pelningumas“, – pastebėjo vyras. Jis primena, kad investicijos į šilauogyną yra didelės – tiek į sodinimą, tiek į priežiūrą, derliaus nuėmimą, realizaciją bei kitus darbus. „Todėl šių uogų pardavimo kainos turėtų būti gerokai didesnės nei dabartinės. Jeigu šilauogės pardavinėjamos po 4 Eur/kg, tai reiškia, kad augintojai nebežino, kur jas realizuoti, todėl ir parduoda už bet kokią kainą. Žmonės, gaunantys mažas pajamas, nenorintys ar negalintys skirti pinigų brangioms uogoms, geriau eina į mišką ir patys prisirenka mėlynių. Be to, vis daugiau žmonių šilauoges augina savo kiemuose, todėl šių uogų pardavimo apimtys mažėja“, – redakcijai sakė E. Petrošius.

Ateitis – ūkių bendradarbiavimas

Lazdijų r. esančio ūkio „Salučių uogos“ šeimininkas Kęstutis Dimša, nepaisydamas uogomis perpildytos rinkos, ryžosi įkurti 0,5 ha šilauogyną. „Šilauogyną pasisodinome prieš trejus metus, todėl šiemet pirmas sezonas, kai skiname derlių. „Šiuo metu rinkoje didelė konkurencija – aplinkui daug uogininkystės ūkių. Sezono pradžioje uogas pavyko parduoti po 8 Eur/kg, dabar kaina nukrito. Kaip bus ateityje? Sunku pasakyti. Jei atsiras valgytojų, gal viskas klostysis neblogai. Galbūt daugiau uogų perdirbsime – šiuo metu jas liofilizuojame“, – redakcijai pasakojo K. Dimša.

Kretingos r. šilauogyną prižiūrintis Rimantas Skiparius teigė, kad šiais metais uogynai sunokino trečdaliu mažesnį derlių. „Uogynas išgenėtas, todėl uogos užaugo didelės ir skanios, problemų dėl pardavimo neturiu. Aš leidžiu žmonėms patiems pasiskinti uogų, todėl jų kaina būna žemesnė nei turgavietėje. Šiais metais pakviečiau pasiskinti šilauogių ir senelius iš Padvarių socialinės globos namų. Man net širdį suspaudė, kai pamačiau, kaip jie džiaugėsi. Valgė uogas, kalbėjo, kad jiems čia gera“,– džiaugėsi R. Skiparius. Ilgametę ūkininkavimo patirtį turintis vyras teigė, kad šilauogių auginimo ateitis – ūkių bendradarbiavimas ir uogų realizavimas per kooperatyvą. „Dabar ruošiamas projektas dėl šeimos ūkių aprūpinimo produkcija. Niekas to nederina su ūkininkais, gaminančiais ekologišką, unikalią produkciją. Kokios bus galimybės šeimos ūkiams? Jie galbūt daugiau dirbtų, augintų, gamintų, bet juk nedirbs su grėbliu ir šakėmis. Nėra tokios programos, kuri remtų šeimos ūkius, kad jie galėtų gaminti produkciją ir parduotų tiesiogiai vartotojams, savo rajono žmonėms“, – problemą išsakė ŪP pašnekovas.

Įvairi kainodara

Atvykti į laukus ir patiems prisirinkti saldžiųjų uogų kviečia „Paalkupio slėnis“, esantis Panevėžio r. Ūkio šeimininkė Erika Kurlenskienė, prižiūrinti 2,5 ha šilauogyną, ŪP sakė, kad tiems, kurie neturi laiko skinti uogų, jos priskinamos. „Šiųmetės uogų kainos priklauso nuo regiono –
arčiau sostinės jos didesnės, siekia 9 Eur/kg. Mano ūkyje tie, kurie patys skinasi uogas, moka 4 Eur/kg. Tiems, kurie perka jau priskintas uogas, taikoma tokia kainodara: perkant iki 5 kg – po 6 Eur/kg, perkant 5 kg ir daugiau – po 5 Eur/kg. Šiųmetės uogų pardavimo kainos nesiskiria nuo pernai metų“, – akcentavo ūkininkė. Pasak E. Kurlenskienės, uogynų plotų ji neketina didinti, nes dvigubai pabrango durpės, reikalingos šilauogių sodinimui, taip pat sodinukai ir kitos priemonės. „Krūmeliai auga, uogų daugėja, todėl tikimės, kad derlius didės, jei tik išvengsime šalnų. Vis dėlto greitos grąžos nesitikime – pelno iš uogų dar ilgai nebus, nes investicijos išties didelės. Esame įsirengę apsaugą nuo šalnų, iškasėme tvenkinius, įdiegėme laistymo sistemas. Po trijų sezonų uogų skynimo dar anksti tikėtis pelno. Neaišku, kada investuoti pinigai sugrįš. Jei uogų pardavimo kainos būtų didesnės, atsiperkamumas būtų greitesnis“, – ŪP sakė moteris.

Veiklą idealizuoja

 

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. rugpjūčio 14 d. numeryje!

 

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

 

Dalintis
2026/05/21

Žemės savininkams – priverstinė skaitmenizacija

Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT) paskelbus, kad nuo kitų metų pradžios žemės sklypų planai bus pasirašomi tik kvalifikuotu elektroniniu parašu, senjorų atstovai prakalbo apie diskriminaciją ir prievartinį varymą į elektroninį gardą....
2026/05/20

Žymėtasis dyzelinas – pieno kooperatyvų gelbėtojas?

Parengtas Vyriausybės nutarimo pakeitimo projektas, kuriuo siekiama leisti žemės ūkio kooperatinėms bendrovėms įsigyti lengvatiniu akcizu apmokestinamo žaliojo (žymėtojo) dyzelino. Iki šiol žemės ūkio kooperatyvai neturėjo teisės pirkti &sc... „Ūkininko patarėjas“ domėjosi, kaip žemės ūkio kooperatyvai, ypač pieno kooperatyvai, vertina tokius Vyriausybės parengtus teisės aktų pakeitimus, ar galimybė įsigyti pigesnių degalų – žymėtojo dyzelino – padidins parduodam...
2026/05/20

Tęsia grafo Vladimiro Zubovo tradicijas

Šiaulių r. žemės ūkio bendrovė (ŽŪB) „Ginkūnų agrofirma“ sėkmingai plėtoja mišriąją gamybą – pernai ji dirbo 2 257 ha žemės ir laikė daugiau nei tūkstantį galvijų, iš kurių 550 – melžiamos karvės. Bendr...
2026/05/20

Trąšų planas: grįžtame į senovę?

Nutekėjusioje ES Žemės ūkio komisaro Christophe’o Hanseno pristatytoje Sintetinių trąšų veiksmų plano versijoje teigiama, jog daugiau karvių mėšlo ir pasėlių likučių reikia perdirbti, kad būtų išgautas brangių sinte...
2026/05/20

Atsinaujinęs Klaipėdos Sendvaris iliustruoja išlaikytą Rytprūsių architektūrą

Įvažiavus į Klaipėdą senuoju Tilžės keliu akį patraukia atsinaujinusi Sendvario dvaro sodyba. Remonto ir restauravimo darbais sutvarkytas dvaro sodybos rūmų pastatas, iš griuvėsių prikelti ir naujai paskirčiai pritaikyti pirmasis ir antrasi...
2026/05/20

Lietuvos žemės ūkiui – 100 mln. eurų tvaresnėms investicijoms

Europos Komisija patvirtino 100 mln. eurų vertės Lietuvos valstybės pagalbos schemą, skirtą remti ūkius ir žemės ūkio veiklą vykdančias įmones, investuojančias į tvaresnę ir modernesnę gamybą. Finansavimas bus teikiamas paskolų forma.
2026/05/20

Šiemet nuo metų pradžios šilumos energija Lietuvoje pigesnė nei Latvijoje ir Estijoje

Pasibaigus šildymo sezonui, šilumos energijos kainų vidurkis, lyginant Baltijos šalis, šiemet sausį–gegužę yra mažiausias Lietuvoje, o Latvijoje ir Estijoje šilumos vidutinė kaina 2–4 proc. didesnė. M...
2026/05/20

Statybos įstatymo pataisomis planuojama automatizuoti procesus ir sutaupyti 1,5 mln. per metus

Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos parengtam Statybos įstatymo ir dar 5 įstatymų pataisų paketui. Siūlomais sprendimais siekiama supaprastinti statybos leidimų išdavimo ir projektų derinimo procesus, mažinti administracinę n...