Filme mokslininkai kalba apie „žalesnį“ ūkininkavimo būdą

„Bioįvairovės tyrimų duomenimis, apibendrintais 2019 m., Europoje viena iš dešimties bičių ir drugelių rūšių yra ties išnykimo riba (iki 9 proc. gausumo mažėjimas per dešimtmetį), mažėja ir tokios stambios grupės kaip žinduoliai (17 iš 100 rūšių nyksta) ir paukščiai (13 iš 100 rūšių nyksta). Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos duomenimis, nuo 2015 m. Europoje išnyko 36 augalų ir gyvūnų rūšys. Tarp šio nykimo priežasčių – žemės paskirties pasikeitimas, urbanizacija, buveinių praradimas, intensyvus ūkininkavimas, pesticidų naudojimas, invazinių rūšių plitimas ir klimato kaitos poveikis“, – teigia dr. G. Skujienė.

Mokslininkė vadovauja VU-BASF SE Biologinės įvairovės tyrimų projektui, pagal kurį jau kelerius metus iš eilės vykdomi paukščių, vabzdžių (laukinių bičių ir kitų Aculeata bei vabalų) ir vorų įvairovės tyrimai ūkininko Z. Aleksandravičiaus ūkyje Kupiškio rajone. Šiame ūkyje buvo pritaikyta ne viena biologinę įvairovę skatinanti priemonė.

Pasak dr. G. Skujienės, nors vabzdžių apdulkintojų Europoje sparčiai mažėja, tyrimai, atlikti Kupiškio r. ūkyje nuo 2020 m., nepatvirtino bioįvairovės mažėjimo tendencijos. Aptikta gana didelė vabzdžių ir voragyvių įvairovė, tarp jų – ne viena reta ES bičių rūšis, kai kurie mažai žinomi Lietuvoje vabalai, nauja Lietuvai vorų rūšis.

Tiriamame ūkyje buvo pritaikytas vienas labiausiai paplitusių ir ilgiausiai taikomų metodų bioįvairovei išsaugoti – žydinčių augalų juostos dirbamų laukų pakraščiuose ir specialiai palikti ar pastatyti kraštovaizdžio elementai (apleistos sodybos, pavieniai medžiai, mediniai elementai paukščiams tupėti, akmenų slėptuvės, atviri smėlio pakraščiai ir kita). Dr. G. Skujienės vadovaujama mokslininkų grupė atliekamų tyrimų metu vertino, kokią įtaką šios juostos ir kraštovaizdžio elementai turėjo vabzdžių, voragyvių ir paukščių įvairovei.

Vienas iš projekto tikslų – apie tyrimų rezultatus pasakoti ūkininkams ir mokyti, kaip patiems išsaugoti bioįvairovę. Žydinčių augalų juostų sėjimo metodas plačiai taikomas Vakarų Europoje (Vokietijoje, Šveicarijoje, Anglijoje), tačiau vis dar yra gana retas Rytų Europoje. Be bioįvairovės palaikymo, žydinčių augalų juostos turi ir kitokios įvairiapusės naudos pačiam žemės ūkiui: į žydinčių augalų juostas atskrendantys įvairūs apdulkintojai padeda užauginti didesnį derlių, nes vabzdžių apdulkinti augalai užmezga daugiau vaisių, o plėšrūs vabalai ir vorai (bei kiti plėšrūnai) padeda sumažinti auginamų kultūrų kenkėjų skaičių ir sukurti buferines zonas, apsaugančias nuo pesticidų bei kitų augalų apsaugos priemonių taršos. Sukuriami 2–5 metus neariami intarpai sudaro tinkamas mikroklimatines sąlygas didesnei vabzdžių ir vorų įvairovei išgyventi ir teikia prieglobstį į dirbamus laukus užklystantiems gyvūnams (derliaus nuėmimo, arimo metu, jauniklių auginimo, maitinimosi atvejais).

Žydinčių augalų juostoms naudojami specialiai sukurti vienmečių ir daugiamečių žydinčių augalų sėklų mišiniai, skirti bitiniams ir kitiems vabzdžiams apdulkintojams (kamanėms, bitėms, žiedmusėms, drugiams ir kt.). Juostos pritraukia plėšrius vabzdžius ir vorus, kurie naikina amarus ir kitus kenkėjus javų ir kitų kultūrinių augalų pasėliuose. Atsiranda ir kitų rūšių, kurios sąveikauja tarpusavyje ir su aplinka, gerindamos dirvožemio būklę: bakterijos ir kiti gyvi organizmai skaido organines medžiagas į maistines medžiagas, taigi dirva augalams tampa sveikesnė.

Pagal žydinčių augalų, vabzdžių apdulkintojų ir paukščių gausą galima atpažinti, ar ūkininkas ūkininkauja tvariai. Tai reiškia, kad ūkininkui rūpi gyvūnijos ir augalijos įvairovė, nes šios juostos yra specialiai sėjamos ir saugomos, kad nepatektų pesticidų ir kitų augalų apsaugos priemonių, jos ariamos ir augalai persėjami tik tuomet, kai pasėti augalai nebeauga, jos ugdo naują požiūrį į rūšių saugojimą, gerina vandens ir dirvožemio būklę, turtina kraštovaizdį ir yra estetiškai patrauklios.

Šaltinis: VU

Titulinė / G. Skujienės nuotr. – žydinčių augalų juosta