Fosforas – primirštas, bet labai svarbus

„Juodoji dėžė“

Suprantama, kad per mokymus visko neaptarsi, įmonių specialistai pristato tik jiems geriausiai suprantamas agrotechnikos dedamąsias. Vidutiniškai augalininkystėje augalų produktyvumas nuo taikomų technologijų priklauso apie 20 proc., meteorologinių sąlygų – apie 30 proc., o nuo dirvožemio sąlygų – apie 50 proc. Auginant žieminius kviečius, agrotechnikos įtaka taip pat vertinama apie 10 proc., veislės ir sėklų kokybė – apie 10–15 proc., meteorologinės sąlygos – apie 30 proc., o dirvožemis – apie 45–50 proc. Rapsų produktyvumui dirvožemio įtaka vertinama apie 45–50 proc.

Procentai nėra absoliutūs, jie kinta priklausomai nuo regiono, metų sąlygų, auginamų augalų. Ūkininkai dažnai sako, kad susiduria su tokia didele žinių spraga apie dirvožemį, kad patys galėtų į ją „įkristi“. Dirvožemis yra nepaprastai sudėtinga biologinė struktūra, panaši į koralų rifą, sukurta ir palaikoma jame gyvenančių būtybių. Tačiau apie jį žinome mažiau nei apie bet kurią kitą identifikuotą ekosistemą. Tai beveik „juodoji dėžė“.

Pradėjau rašyti apie skirtingas dirvožemio derlumo salas lauke. Jau minėjau, kad nevienodas fosforo pasiskirstymas yra ne mažiau reikšmingas veiksnys. Tuomet galima daug diskutuoti apie tręšimo schemas ir kitus stebuklingus sprendimus. Kiekvienas augintojas supranta, kad sudėtingame augalų mitybos cikle azotas yra „variklis“, skatinantis augimą, ir juo dažnai piktnaudžiaujama, siekiant trumpalaikio efekto.

Energijos valiuta

Fosforą galima lyginti su „baterija“. Fosforas atsakingas už energiją, reikalingą augalų kvėpavimui, baltymų sintezei, ir stiprių augalų šaknų augimą bei gyvybingus žiedynus. Neatsitiktinai sakoma: nėra fosforo – nėra šaknų, nėra šaknų – nėra fosforo. Fosforas yra vienas iš trijų pagrindinių makroelementų ir kartu sunkiausiai valdomas. Jis dirvožemyje savotiškai „tingus“ – beveik nejuda, nes tam, kad atsidurtų 10 cm gylyje, reikėtų vidutiniškai 20 metų. Tačiau lengvai blokuojamas cheminėmis medžiagomis. Kodėl fosforas toks nepakeičiamas? Patekęs į augalą, jis tarsi atgyja, radikaliai pasikeičia elgsena, tampa labai judrus augalo audiniuose, nors dirvožemyje buvo nejudrus. Tai savotiška energijos valiuta, kurios svarbiausia funkcija yra sudaryti dalį adenozintrifosfato (ATP).

Reikėtų įsivaizduoti, kad ATP yra įkraunama baterija. Augalai sugeria saulės šviesą (fotosintezė) ir saugo tą energiją ATP fosfato jungtyse. Tada jie naudoja tą energiją viskam – nuo maisto medžiagų įsisavinimo per šaknis iki žiotelių varstymosi. Be fosforo augalai netenka energijos ir gyvybiniai procesai sulėtėja arba sustoja. Tai reiškia, kad fosforas yra gyvybiškai svarbus ląstelių dalijimuisi ir genetinės informacijos perdavimui. Augalai, kuriems trūksta fosforo, negali sukurti naujų ląstelių, o tai paaiškina fosforo trūkumo paveiktų augalų vystymosi sutrikimus.

Fosforas yra fosfolipidų – ląstelių membranų „statybinių blokų“ – dalis. Be stabilių membranų augalai praranda vandenį ir tirpias medžiagas, tampa jautrūs stresui ir ligoms. Nors augalams fosforo reikia per visą augimo ciklą, yra du „didžiausios paklausos“ momentai, kai strateginis jo naudojimas lemia augalų produktyvumą. Labai svarbus yra pradinis etapas, t. y. šaknų formavimasis. Dėl to visuomet pabrėžiame, kad sėjos vėlavimas neleis augalams sukaupti pakankamo kiekio maisto medžiagų. Augimo pradžioje augaluose vyksta spartus ląstelių dalijimasis, kad susiformuotų šaknys. Šiuo atveju augalai susiduria su iššūkiu, nes jaunų daigų šaknys mažos ir silpnos, dėl to negali ištyrinėti didelio dirvožemio ploto, kad surastų fosforo. Šiandienės technologijos leidžia naudoti „pradžios“ trąšas, kad fosforas suteiktų energijos šaknų augimui ir plėtrai. Taip pat šiuo metu labai populiaru naudoti biologinius preparatus, atpalaiduojančius fosforą iš augalams neprieinamų junginių. Labai svarbu, atliekant dirvožemio tyrimus, nustatyti ir augalams neprieinamo fosforo kiekį, taip sužinome, ar yra ką išvaduoti.

Neišnaudotos galimybės

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. vasario 3 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.