G. Nausėda teigia pasigendantis žemės ūkio ministro lyderystės (papildyta Prezidentūros informacija)

„Jau įvertindamas pakankamai ilgo laikotarpio lyderystės trūkumą arba politikos ambicijos nebuvimą, turiu apeliuoti į liepos mėnesį (po prezidento inauguracijos – BNS) vyksiantį Vyriausybės performavimą. Jei prezidento rinkimai man pasibaigs sėkmingai, tikrai ketinu kelti ministro klausimą“, – antradienį Kauno rajone žurnalistams sakė G. Nausėda.

Šalies vadovas antradienį viešėjo VDU Žemės ūkio akademijoje, Kauno rajone, kur dalyvavo diskusijoje strateginiais žemės ūkio klausimais.

„Manau, kad nusipelnėme aktyvesnio, lyderystės turinčio ministro šioje nepaprastai svarbioje strateginėje Lietuvos ūkio šakoje“, – pabrėžė prezidentas.

Jis teigė iš žemės ūkio bendruomenės išgirdęs labai daug priekaištų ministerijos vadovybei: „Apgailestauti tenka, kad ministras (...) į tuos klausimus atsakyti negalėjo.“

G. Nausėdos teigimu, Lietuvos žemės ūkio politika „vis dar neturi strategijos“, jai trūksta nuoseklumo, nesprendžiamos įsisenėjusios problemos. Be kita ko, prezidentas tikino nematąs ilgalaikės žemės ūkio raidos perspektyvos.

„Kaip atrodys Lietuvos žemės ūkis po penkerių, dešimties metų, į kokius sektorius orientuojamasi, kaip kuriame didesnę pridėtinę vertę, o ne vien tik parduodame žemos pridėtinės vertės produkciją, kokia mūsų eksporto strategija“, – kalbėjo G. Nausėda.

2024 metus Lietuvos žemdirbiai pradėjo protestais prieš Lietuvos žemės ūkio politiką bei ministrą K. Navicką. Sausio pabaigoje į Vilnių su traktoriais ir kita sunkiąja technika atvykę žemdirbiai protestavo prieš būtinybę atstatyti daugiametes pievas, saugomų teritorijų plėtrą, kėlė pieno sektoriaus ir kitas problemas.

K. Navickas per savo kadenciją Seime jau atlaikė dvi interpeliacijas. Jo, kaip ir visos Vyriausybės, kadencija baigsis šių metų rudenį po Seimo rinkimų.

Autorius Lukas Juozapaitis / BNS

Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos nuotraukos/ Robertas Dačkus

Prezidentas: Lietuvos žemės ūkiui reikia strategijos ir lyderystės

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį, tęsdamas darbo dienų regionuose ciklą, su komanda dirba Kauno rajone. Šalies vadovas susitiko su Kauno rajono savivaldybės meru Valerijumi Makūnu, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijoje dalyvavo diskusijoje strateginiais žemės ūkio klausimais.

Susitikime su Kauno rajono savivaldybės meru Prezidentas aptarė rajono švietimo ir ugdymo įstaigų darbą savivaldybėje augant jaunų šeimų skaičiui, mažesniųjų mokyklų ateities klausimus, būtinybę spręsti juos remiantis ne vien mokinių kiekybės, bet ir ugdymo bei švietimo kokybės kriterijais. Kalbėta apie sveikatos paslaugų rajono gyventojams pasiekiamumą, pavežėjimo paslaugų savivaldybėje problematiką, rajone vykdomas melioracijos programas, socialines paslaugas teikiančių įstaigų veiklą rajone.

Kauno rajone Akademijos miestelyje įsikūrusioje VDU Žemės ūkio akademijoje šalies vadovas dalyvavo savo inicijuotoje platesnėje diskusijoje apie Lietuvos žemės ūkio ateitį.

Prezidentas pažymėjo, kad centrinės valdžios atstovams kartu su žemdirbių ir agronomijos mokslų atstovais labai svarbu aptarti ne tik vieną ar kitą žemės ūkio sektorių ištinkančias problemas, bet ir apžvelgti viso šalies žemės ūkio perspektyvą. „Žemės ūkis yra strateginis ir itin svarbus valstybei sektorius. Ne tik dėl savo sukuriamos ekonominės naudos šaliai. Šiandienos geopolitinėmis aplinkybėmis kaip nacionalinio saugumo faktorių suprantame ir vertiname šalies potencialą apsirūpinti maistu. Stiprus žemės ūkio sektorius yra ir sąlyga regionų, kaimiškų vietovių socialiniam bei ekonominiam gyvybingumui“, – sakė šalies vadovas.

Prezidentas pažymėjo, kad centrinės valdžios atstovams kartu su žemdirbių ir agronomijos mokslų atstovais labai svarbu aptarti ne tik vieną ar kitą žemės ūkio sektorių ištinkančias problemas, bet ir apžvelgti viso šalies žemės ūkio perspektyvą. „Žemės ūkis yra strateginis ir itin svarbus valstybei sektorius. Ne tik dėl savo sukuriamos ekonominės naudos šaliai. Šiandienos geopolitinėmis aplinkybėmis kaip nacionalinio saugumo faktorių suprantame ir vertiname šalies potencialą apsirūpinti maistu. Stiprus žemės ūkio sektorius yra ir sąlyga regionų, kaimiškų vietovių socialiniam bei ekonominiam gyvybingumui“, – sakė šalies vadovas.

Diskusijos dalyviai aptarė aukštesnės agrosektoriaus pridėtinės vertės kūrimą Lietuvoje.

Buvo pabrėžta, kad žemės ūkio įmones Lietuvoje stokoja finansavimo. Šalies vadovas pažymėjo, kad aukštesnės pridėtinės vertės nesukursi, jei sektoriaus formavimas bus paliktas vien tik rinkos jėgoms. Finansiniai stimulai aukštesnei pridėtinei vertei žemės ūkyje kurti turėtų būti ir nacionalinės plėtros institucijos – INVEGOS – strategijos dalis. Susitikime įvardintas poreikis taikyti ir fiskalines priemones. Prezidentas paminėjo ir PVM lengvatas tam tikroms žemės ūkio produktų grupėms. Kaip rodo kai kurių kaimyninių šalių pavyzdžiai atsargiai ir kuo tiksliau taikant lengvatas galima pasiekti norimų rezultatų.

Diskusijos dalyviai aptarė Rusijos karo pasekmes Lietuvos žemės ūkiui bei Ukrainos integracijos į ES rinką galimą poveikį Lietuvos žemės ūkio sektoriui, ES žaliojo kurso sąlygojamą žemės ūkio sektoriaus transformaciją, klimato kaitos poveikį ūkininkavimui. Buvo aptartos būtinos prielaidos kaimo vietovių gyvybingumui didinti, paskatos jaunimui užsiimti žemės ūkio veikla, valstybės dėmesys smulkiesiems, vidutiniams, šeimos ūkiams.

Aptariant ekologinio ūkininkavimo svarbą buvo pabrėžta, kad biurokratinė našta neturi tapti priežastimi ūkininkams trauktis iš ekologinio žemės ūkio gamybos sektoriaus. Šalies vadovas pažymėjo, kad būtina plėsti regionuose esančius puikius pavyzdžius, kai ekologinių ūkių kooperacija ir trumpųjų maisto tiekimo grandinių principo taikymas užtikrina galimybes mūsų vaikams maitintis sveiku ekologišku vietiniu maistu.

Atskirai buvo pabrėžta bioekonomikos strategijos ir inovacijų svarba Lietuvos žemės ūkiui. Diskusijos dalyviai taip pat aptarė gyvulininkystės, paukštininkystės, kiaulininkystės ir pienininkystės sektorių perspektyvas.

Apibendrindamas diskusiją Prezidentas pažymėjo, kad Lietuvos žemės ūkiui stinga strategijos ir politinės lyderystės. Tik turint aiškią politinę šalies žemės ūkio strategiją, valstybė gali taikyti tinkamas priemones, siekdama apsibrėžtų strateginių tikslų. Šalies vadovo nuomone, turėdama strateginius žemės ūkio planus Lietuva turės daugiau galimybių pasiekti ir palankių europinio lygmens sprendimų.

Diskusijoje dalyvavo VDU rektorius J. Augutis, VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė A. Miceikienė, aplinkos ministras S. Gentvilas, žemės ūkio viceministrai V. Tomkus ir V. Abukauskas, Kauno rajono meras V. Makūnas, Žemės ūkio tarybos pirmininkas I. Hofmanas, Žemės ūkio rūmų vadovas A. Svitojus, Ūkininkų sąjungos pirmininkas R. Juknevičius, Pieno gamintojų asociacijos vadovas J. Vilionis, Žemės ūkio bendrovių asociacijos vadovas E. Pranauskas, Grūdų augintojų asociacijos vadovas A. Macijauskas, Paukštininkystės asociacijos vadovas G. Kauzonas, Kauno rajono ūkininkų sąjungos vadovas M. Maciulevičius, Jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vadovas V. Buivydas, Kiaulių augintojų asociacijos vadovas A. Baravykas, Ekologinių ūkių asociacijos vadovas M. Petkevičius, Lietuvos daržovių augintojų asociacijos valdybos pirmininkas P. Andriejavas, Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos vadovas J. Kuzminskas, Mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos pirmininkas N. Gricius, VDU profesoriai V. Vitunskienė ir V. Bogužas.

Prezidento kanceliarijos informacija