Gaišenų tvarkymą valstybė pamiršo

Valstybei neskiriant pakankamai lėšų gyvulių gaišenų utilizavimo subsidijoms, gerokai pakilo jų tvarkymo paslaugų įkainiai – ūkininkai pasijuto įsprausti į kampą: norėdami pagal nustatytus reikalavimus tvarkyti gaišenas, jie turi mokėti keletą kartų brangiau.

Grėsmė ūkio išlikimui

„Jei už kritusios avies utilizavimą reikia mokėti 50 Eur, gali tekti visiškai atsisakyti ūkininkavimo“, – teigė Lazdijų rajono ūkininkas, ekonomikos prof. dr. Feliksas Palubinskas, turintis veislinę viltšyrhornų avių bandą. Prieš 17 metų įkurtame ūkyje F. Palubinskas laiko 140 avių, tad gyvulių kritimų neišvengiama. Anot ūkininko, kasmet tenka utilizuoti vidutiniškai po 20 avių gaišenų, todėl mokant už utilizavimo paslaugą pagal naujus įkainius, susidarys solidi suma. „Esame spaudžiami iš dviejų pusių – iš vienos pusės turime pasirūpinti, kad avių gaišenos būtų tinkamai sunaikintos, kas savaime suprantama, iš kitos – turime mokėti tiek, kiek reikalauja, nes be „Rietavo veterinarinės tarnybos“ bendrovės daugiau niekas tokių paslaugų neteikia“, – „Ūkininko patarėjui“ tvirtino F. Palubinskas.

„Nugaišus karvei žmogus ir taip patiria didelį nuostolį, o dabar, išaugus utilizavimo kainoms, jis bus dar didesnis. Anksčiau buvo bendras įkainis: už vieną toną gaišenų reikėdavo mokėti 80 Eur, karvės utilizavimas atsieidavo apie 40 Eur, o už avį buvo visai juokingi pinigai – 5 Eur, todėl visi įstengdavo sumokėti ir gaišenos buvo tinkamai sutvarkomos“, – prisiminė veterinarijos gydytojas Juozas Alenskas. 33 metų darbo patirtį turintis J. Alenskas neatmeta, kad gaišenų surinkimo ir utilizavimo įkainių pakėlimas gali tapti paskata kaimo gyventojams patiems jų atsikratyti – užkasti kritusius gyvulius. Anot veterinaro, jis neišvengs klausimų, kaip elgtis, gal net prašymų kritusį gyvulį nurašyti kaip paskerstą savoms reikmėms, kad gaišeną užkastų patys.

Neturėjo pasirinkimo

Dar vasaros pabaigoje Rietavo sanitarinė tarnyba pranešė, kad, valstybei neskiriant pakankamai lėšų didinti subsidijos tarifą už šalutinių gyvūninių produktų (ŠGP) gaišenų tvarkymą, jie yra priversti perskaičiuoti surinkimo ir tvarkymo įkainius, jei nori ir toliau kokybiškai bei laiku atlikti šią paslaugą. Pagal naujus įkainius įmonė I ir II kategorijos ŠGP gaišenų surinkimo ir utilizavimo paslaugai pradėjo taikyti papildomą priemoką – 165 Eur už toną (plius PVM) arba 50 Eur (plius PVM) už vieną užsakymą (gyvuliui iki 300 kg). Ši priemoka nekompensuojama valstybės, ji galios iki 2023 metų balandžio 30 dienos, buvo teigiama rašte.

Valstybės pagalbos dydžiai už 1 tonos ŠGP pašalinimą ir sunaikinimą skiriami atsižvelgiant į valstybės pagalbai skiriamas lėšas bei I ir II kategorijų ŠGP šalinimo ir naikinimo sąnaudų įvertinimą, kurį kasmet apskaičiuoja VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras.

„Gyventojus suprantu, mes tą problemą kėlėme Žemės ūkio ministerijoje, prašėme greičiau apsvarstyti paramos didinimą, nes iki šiol už ūkininkus 100 proc. išlaidų dengdavo valstybė. Tačiau valstybė subsidijas skiria pagal 2018 metų paskaičiavimus, kurie jau neatitinka dabartinės situacijos. Per tą laiką stipriai padidėjo atotrūkis tarp valstybės subsidijų ir realių kaštų, todėl, siekdami sumažinti šiemet patiriamus didelius nuostolius, nusprendėme, kad ir ūkininkai šiek tiek kompensuotų mūsų išlaidas, nes valstybė neturi galimybių“, – redakcijai aiškino bendrovės „Biovast“ vykdantysis direktorius Rimantas Smolskis. Direktorius patikino, kad tai, ką dabar tenka mokėti ūkininkams, yra mažoji dalis bendrovės kaštų.

R. Smolskis pabrėžė, kad dabartinės gaišenų surinkimo ir utilizavimo kainos laikinos, tikimasi, jog išaugusios dujų ir elektros kainos laikysis tik iki pavasario. Dar vienas dalykas, leisiantis įmonei sumažinti kaštus, – investicijos į pigesnius energijos šaltinius. Vienas jų – naftos dujos, pakeisiančios gerokai brangesnes gamtines. „Įvertinę tai, perskaičiuosime savo kainodarą ir tikimės sumažinti kainas. Belieka sulaukti ir pažiūrėti, ar žodžiai virs darbais“, – optimistiškai prognozavo R. Smolskis.

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje.

Susijusios temos - skaitykite: gyvulių gaišenų utilizavimas, tvarkyti gaišenas, „Biovast“, „Tvari energija“