Gaisrų gesinimo taktika bloškia į naujas krizes

Krizės atskleidžia sistemines žemės ūkio politikos problemas. Kiaulininkystės ir paukštininkystės sektoriai jau antrus metus priversti prašyti valstybės pagalbos ir spręsti išgyvenimo rebusą. Į pagalbos prašymus atsiliepiama, tačiau situacija darosi vis grėsmingesnė, vos nuslopus vienai krizei – užklumpa kitaAr šį kartą bus rasti tinkami sprendimai?

Ligšiolinės priemonės buvo netaiklios

Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) gvildeno, kas iš tiesų vyksta kiaulininkystės bei paukštininkystės sektoriuose ir kaip galima jiems

padėti. Prie šio klausimo, beje, jis grįš ir šiandien per Seimo plenarinio posėdžio pertrauką. Įsitikinta, kad padėtis yra ypač rimta, reikalingi sisteminiai sprendimai. Jeigu jie vėluos, išgyvenimui reikalingos lėšos įmones pasieks kažkada ateinančiais metais, tad ta parama gali pasitarnauti kaip žvakė numirėliui. O kiek prarastų valstybė, galima tik nutuokti.

Anot Kaišiadorių ir Vilniaus paukštynams, kurie priklauso „Linas Agro“, vadovaujančio Dariaus Gudačiausko, vien tik šie paukštynai nuo Covid-19 pradžios valstybei sumokėjo beveik 2 mln. Eur mokesčių.

Svarbus ne tik indėlis į biudžetą. Ne mažiau svarbu, jog tokios įmonės regionuose yra svarbūs darbdaviai. Pavasarį paukštininkystės sektoriui buvo numatytos paramos priemonės subjektams, patiriantiems ekonominius nuostolius dėl Covid-19 situacijos. Paramos schema suderinta su Europos Komisija (EK), Vyriausybė skyrė 27,9 mln. Eur krepšelį. Būtent toks, Lietuvos paukštininkystės asociacijos (LPA) tuomet Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) pateiktais duomenimis, buvo lėšų poreikis iš viso 13 paukštininkystės įmonių.

Tačiau iš šio krepšelio panaudota tik 1,8 mln. Eur, paramą gavo tik trys iš jų: AB „Kaišiadorių paukštynas“, UAB „Girelės paukštynas“ ir UAB „Agvika“ (paukščių augintojams numatyta priemone pasinaudojo 58 subjektai).

Kaip išgyveno?

Dauguma paukštynų negalėjo pasinaudoti parama, nes buvo netinkami pareiškėjai: neatitiko numatytų pelningumo, apyvartos sumažėjimo rodiklių.

Į klausimą, kaip tuomet išgyveno, LPA prezidentui Vytautui Tėveliui ir D. Gudačiauskui atsakyti nebuvo sunku: tuos, kurie turėjo papildomas veiklas (tarkim, turi dirbamos žemės), gelbėjo būtent tai; kiti pašlijusius finansinius reikalus sugebėjo pataisyti pasinaudodami Lenkijos paukštynus ištikusia paukščių gripo krize, galėjo kilstelėti produkcijos kainą.

ŽŪM žvelgia į produkcijos kainas ir sako, jog padėtis nėra tokia bloga. Tačiau paukštininkų padėtį iš tikrųjų labai komplikuoja drastiškai išaugusios sąnaudos: kombinuotieji pašarai pabrango ketvirtadaliu, o energija – dvigubai. Anot D. Gudačiausko, dėl šių sąnaudų augimo vien tik jo vadovaujamuose paukštynuose kas mėnesį formuojasi 1,1 mln. Eur nuostoliai.

Kiaulininkystės sektoriui įprastos schemos netinka

Įprastos, dar šį pavasarį kiaulininkystės sektoriui taikytos valstybės pagalbos schemos taip pat nėra tinkamos – tai ŽŪM pripažįsta. Galvojama apie naujas. Tačiau jos realiai „veikti“ pradėtų tik ne anksčiau nei ateinančių metų pirmąjį ketvirtį. Vėl turi apsisukti procedūrų ratas: derinimas su EK, Vyriausybė turi numatyti lėšų krepšelį. Įrodžius EK, kad sektorius turi didelių ekonominių sutrikimų, ministerija rengtų paramos taisykles.

Preliminariu vertinimu, jei nuostoliai būtų kompensuojami 70 proc. intensyvumu, reikėtų per 12 mln. Eur (8,8 mln. Eur, jei būtų kompensuojama pusė patirtų nuostolių). O paukštininkystės sektoriui laikinoms valstybės pagalbos priemonėms gali prireikti 2,5 mln. Eur.

Žemės ūkio viceministro Pauliaus Lukševičiaus patikinimu, galimai dar yra ir vidinių rezervų šalies biudžete, jie bus aptarti su Finansų ministerija.

Dempinguojama lietuviška produkcija

KRK posėdyje Seimo nariai kartojo vis tą patį klausimą, vis kitaip jį formuluodami: ar tiesa, kad lietuviška produkcija vietos rinkoje yra dempinguojama, kodėl ji parduodama kone dvigubai brangiau negu atvežtinė iš kitų ES šalių?

ŽŪM viceministras Donatas Dudutis priminė, kad karas dėl rinkų vyksta ne pirmą kartą. Dabar tas karas vyksta, nes Kinija sustabdė europietiškos kiaulienos įvežimą, ši plūstelėjo pas mus, ogi mūsų vartotojai nėra lojalūs, perka kas pigiau.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas atskleidė naujausią informaciją iš ES lygmens: Danijos eksportas į Kiniją nesustojo, tačiau įstrigo paršelių rinka; Lenkija kiaulių augintojams nuostolius kompensuoja per afrikinio kiaulių maro priemones; Skandinavai bėdų neturi – mat yra išsiugdę lojalius vartotojus. Apskritai ES vidaus rinkoje yra susidaręs kiaulienos perteklius, todėl iš viso 20 šalių narių EK prašo intervencinių priemonių.

Tačiau KRK posėdyje apie realius veiksmus kiaulininkystės sektoriaus atstovai nieko neišgirdo. Tuo metu į Lietuvą keliauja ir prekybos tinkluose pigiau už lietuvišką siūloma kiauliena iš Austrijos, Ispanijos, Vokietijos, Prancūzijos. Ar tuo neturėtų susidomėti Konkurencijos Taryba? Ar Lietuva negalėtų pasitelkti įrankio, apie kurį diskutuojama jau labai seniai, – sumažinti PVM mokestį?

UAB „Vyturys“ vadovas Valdemaras Saudaunykas tvirtino, jog tai yra aiškus dempingas: „Lyginome kainas ES valstybėse ir nustatėme aiškią tendenciją, kad kai ES krinta kaina, tai labiausiai pas mus atvežama perteklinė kiauliena iš brangesnių rinkų, tai aiškus dempingas“. Anot jo, vertėtų pasigilinti ir dėl to, kad didmeniniai prekybos tinklai kiaulieną įsigyja už tą pačią kainą, tačiau lietuvišką pardavinėja žymiai brangiau.

V. Sadaunyko apibendrinimas taiklus: „Šiandien mums kaip oro trūksta ne tik finansinės pagalbos išgyventi, bet ir sisteminių ilgalaikių priemonių išlaikyti Lietuvoje kiaulienos gamybą“.

ŽŪM vadovai patikino, kad jau ketina kreiptis į Konkurencijos Tarybą, su asociacijomis dirba ties taktinėmis strateginėmis problemomis bei žiūri, ką daro konkurentai kitose rinkose.

ŪP korespondentė Irma DUBOVIČIENĖ