Galutinė pasėlių būklė – gamtos rankose

Grūdininkai su nerimu žvelgia į grįžtelėjusius žiemiškus orus. Neaišku, kokių pokštų jie dar iškrės. Šiuo metu situacija šalies laukuose yra skirtinga. Vizualiai matyti, kokios veislės geriausiai peržiemojo. Labiausiai nukentėję – žieminiai kvietrugiai. Daugeliui ūkininkų teks atsėti laukus. Apsukresni jau išgraibstė vasarojaus sėklas. Optimistai laukia stebuklų.

Kvietrugius palaidojo

Nutirpęs sniegas į neviltį varo Biržų rajono ūkininką Tadą Micikevičių. Jis 75 proc. dirbamos žemės buvo skyręs žieminėms kultūroms. „Žieminius kvietrugius baigiame palaidoti. Žieminiai kviečiai irgi atrodo prastai, o žieminiai rapsai teikia vilties“, – savo pasėlius apibūdino ūkininkas. T. Micikevičius kiekvienais metais eksperimentuoja, renkasi naujas žiemkenčių veisles, stengiasi tobulėti. Tačiau šalta žiema jam priminė, kad reikia neužmiršti senųjų žiemkenčių veislių. Biržų rajono ūkininkas neabejoja, kad kvietrugius reikės atsėti. „Sėklos turiu. Visą laiką jos pasilieku. Juk atsarga gėdos nedaro“, – sakė vyras. Jis tvirtino, kad šių metų pavasario darbai pareikalaus daugiau išlaidų, išaugs produkcijos savikaina. Metai vargu ar bus pelningi.

Kalbinti Biržų rajono ūkininkai vienbalsiai tvirtino, kad prasčiausiai atrodo žieminiai kvietrugiai. Vienos veislės peržiemojo, kitos – ne. Didžiąją dalį augalų stipriai pažeidė pavasarinis pelėsis. Jie mano, kad pagrindinės nesėkmių priežastys – paankstinti sėjos terminai ir per didelis pasėlių tankumas.

Išgraibstė sėklas

To paties rajono ūkininkas Kęstutis Armonas, užsiimantis sėklininkyste, žieminiams kviečiams buvo skyręs 100 ha, žieminiams kvietrugiams – 50 ha, žieminiams rapsams – 60 ha. Jis pasiguodė, kad gražiai atrodo tik žieminiai rapsai. Žieminių kviečių laukuose situacija skirtinga. Vieni augalai parudę, kiti – pageltę. „Žieminių kultūrų peržiemojimas priklauso nuo veislių ir nuo žemės dirbimo technologijos. Aš taikau neariminį žemės dirbimą, nes tai naudingiau dirvožemiui. Renkuosi įvairias veisles“, – patirtimi pasidalijo vyras. K. Armono ūkyje prasčiausiai atrodo žieminiai kvietrugiai. Jie pažeisti pavasarinio pelėsio, išretėję. Vizualiai atrodo, kad augalai žuvę. Tačiau juos iškasus matyti, kad pagrindiniame stiebe yra susiformavusi varputė. K. Armonas teigė, kad ši kultūra atseikės menką derlių. Ankstesniais metais pavykdavo prikulti 7–8 t/ha, o šiais metais numatomos 5–6 t/ha. „Prastas kvietrugių peržiemojimas – ne vieno ūkio problema. Todėl nutirpus sniegui daugelis ėmė ieškoti vasarinių kvietrugių sėklos. Ją išgraibstė Aukštaitijos ūkininkai, sėjantys šią kultūrą dirvose, netinkamose kviečiams auginti“, – tvirtino K. Armonas.

Sėklininkystės ūkio šeimininkui optimizmo teikia žieminiai rapsai. Jei gamta neiškrės pokštų, derlius turėtų būti geras. Augintoją džiugina ir aukštos rapsų supirkimo kainos.

Laukia stebuklo

Žieminius kviečius, rugius ir rapsus auginantis Elektrėnų rajono ūkininkas Algirdas Grotuzas pasėlių būklės vertinti neskuba. „Reikia šiek tiek palaukti. Šiuo metu labai sudėtinga prognozuoti. Akivaizdu, kad pelėsis padarė savo darbą. Pavasaris dar nesibaigė, todėl per anksti kalbėti“, – tvirtino pašnekovas. A. Grotuzas įžvelgė minimalaus žemės dirbimo minusą. Ši technologija, pasak jo, nelabai pasiteisina esant ilgalaikei, storai sniego dangai.

Žieminių kultūrų peržiemojimu nesidžiaugė ir Kaišiadorių rajono ūkininkas Saulius Stirna. „Pasėlių vaizdas – prastas, nedžiuginantis. Žieminiai kvietrugiai – labai prasti, miežiai – prastoki, kviečiai – per vidurį, rapsai – neblogi. Tačiau reikia dar 10 dienų palaukti, tuomet bus galima tiksliau pasakyti“, – ūkio situaciją pristatė vyras. Ūkininkas mano, kad jam teks atsėti žieminius kvietrugius ir miežius savo ūkyje išauginta sėkla. Jis tvirtino, kad šiuo metu grūdų supirkimo kainos yra aukštos ir būtų palanku juos parduoti. Tačiau tuščių laukų jis nesiruošia palikti. „Jei pasėlių gyvybingumas sieks 60 proc., nebus tikslinga atsėti. Iš praktikos galiu pasakyti, kad, palikęs prastą pasėlį, mažiau investuoji, bet ir mažiau prikuli – iš hektaro apie 2,5 t. Todėl tikslingiau yra atsėti ir gauti gerą rezultatą. Didelė tikimybė, kad teks atsėti apie 40 proc. žiemkenčių“, – sakė S. Stirna.

Augalai gyvybingi

Ukmergės rajone įsikūrusios UAB „Atkočių agroservisas“ agronomas Romas Žvikevičius tvirtino, kad prasčiausiai peržiemojo žieminiai kvietrugiai. Augalai yra pašutę, tačiau gyvybingi. „Planuojame pritaikyti seniai žinomą technologiją – akėjimą. Su ekologinėmis akėčiomis atidengsime sveikų augalų dalis, šaknys gaus daugiau oro, suaktyvės jų veikla. Pakutensime šaknis ir paskatinsime augalų krūmijimąsi. Taip pat sunaikinsime dalį piktžolių. Akėsime žieminių kvietrugių ir žieminių miežių pasėlius“, – teigė agronomas ir pridūrė, kad akėjimas pagerins pasėlių augimo sąlygas ir jų atsėti nereikės. Žieminių rapsų laukai po žiemos yra nusilpę. Todėl prasidėjus jų vegetacijai planuojami tręšimo darbai.

Gretimo Kėdainių rajono ūkininko Virmanto Ivanausko ūkyje taip pat labiausiai nukentėjo žieminiai kvietrugiai. Jų teks atsėti apie 80 proc. „Šiuo metu dar per anksti daryti išvadas. Nedžiugina minusinė temperatūra, ji gali pakenkti rapsams. Kai situacija bus aiški, tuomet planuosiu darbus“, – teigė vyras.

Nemato didelių bėdų

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Pakruojo skyriaus pirmininkas Albinas Navickas tvirtino, kad narių nusiskundimų dėl žiemkenčių peržiemojimo nesulaukė. Kol kas niekas pavojaus varpais neskambina. „Būdavo prastesnių metų ir augalai išgyvendavo. Šiais metais tikrai nematau didelių bėdų“, – patikino ūkininkas. Pasak jo, skirtingų žieminių kviečių veislių laukai pagal atrodo skirtingai. Tie, kurie labiau įsikrūmiję, yra labiau pašutę, jų viršūnėlės nušalusios. Vėlyvesnės sėjos pasėliai atrodo geriau. Žieminius rapsus, augančius pamiškėje, nuniokojo laukiniai žvėrys. „Situaciją laukuose įvertinsime paskutinę kovo savaitę. Akivaizdu, kad šiais metais žieminių kviečių pasėliuose plis miltligė ir kitos ligos“, – įsitikinęs A. Navickas.

Pakruojo rajono ūkininkas Linas Kubilickas vizualiai savo žieminių kultūrų pasėlių nevertina. Jis mano, kad žiema dar ilgai karaliaus ir reali situacija išaiškės tik balandį. „Į kalendorių nežiūrėsiu, darbus pradėsiu tuomet, kai dirva sušils ir prasidės augalų vegetacija“, – tepasakė L. Kubilickas.

Tikisi geriausio scenarijaus

Geriausio žieminių rapsų ir žieminių kviečių peržiemojimo scenarijaus tikisi Vilkaviškio rajono ūkininkė Alvytė Valuckienė. „Neaišku, kaip šalčiai paveiks augalus. Šiuo metu žieminių kviečių viršutinė dalis yra parudavusi. Žieminių rapsų augimo kūgeliai nenušalę, jie turėtų atsigauti“, – pasakojo ūkininkė. Per 120 ha žieminių rapsų ir 400 ha žieminių kviečių auginanti A. Valuckienė atviravo, kad sėkmingas augalų išgyvenimas priklausys nuo pavasario orų. Jei pavasaris bus lietingas, didelė tikimybė, kad rapsai užmirks, jų šaknys supus. Idealiausias variantas – pastoviai didėjanti temperatūra.

Žieminiais kvietrugiais nesižavi to paties rajono ūkininkas Artūras Zdanaitis. Šiai kultūrai jis buvo skyręs tik 2 ha, kuriuos planuoja atsėti. „Praėjusiais metais žieminiai kvietrugiai taip pat peržiemojo prastokai, buvo išretėję. Negaliu tvirtinti, kad tai bloga veislė, nes skirtinguose laukuose pasėlis atrodė nevienodai. Nerekomenduočiau prasto pasėlio gelbėti, nes jis atseikės menką derlių. Atsėtuose laukuose derlius būna keliomis tonomis didesnis“, – tvirtino žemdirbys. A. Zdanaitis rudenį buvo pasėjęs per 100 ha žieminių kviečių ir per 30 ha žieminių rapsų. Jų ateitis, pasak pašnekovo, yra Dievo valioje.

Nedidelę ūkininkavimo patirtį turintis Saulius Kartavičius tvirtino, kad dar ne pavasaris. „Vasarojaus sėklos turiu. Grūdai dar neparduoti. Turėjau patirties, kai kovo naktimis oro temperatūra siekė 10 laipsnių šalčio, o dienomis buvo 10 laipsnių šilumos. Tuomet žieminius kviečius reikėjo atsėti, o rapsus – palaidoti“, – karčią patirtį prisiminė jaunas ūkininkas.

Pasėliai nukentėjo

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos administracijos vadovas Ignas Jankauskas teigė, kad respublikinės apklausos apie žieminių kultūrų peržiemojimą rezultatai bus suvesti šią savaitę. Tačiau ir jie neatskleis tikrosios padėties, nes žiema neužleidžia savo pozicijų pavasariui. „Šiandien galiu pasakyti, kad nukentėjusių pasėlių yra. Tačiau situacija nėra dramatiška. Masinio žieminių kultūrų iššutimo ir užmirkimo nėra. Pagrindinės iškeltos rizikos: pelėsiniai grybai ir augalų ligos“, – tvirtino I. Jankauskas. Pasak pašnekovo, drėgmės laukuose pakanka, kai kur jos yra per daug. Kai kurie ūkininkai, kurie suskubo tręšti pasėlius, su technika užklimpo laukuose.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus vedėja dr. Roma Semaškienė sakė, kad žiemos padariniai kai kuriuose regionuose yra skausmingi, ypač žieminių kvietrugių pasėliams. Dauguma jų sunyko. Todėl mokslininkė rekomendavo ieškoti jų sunykimo priežasčių. „Nedžiugina sugrįžusi žiema ir kontrastinga oro temperatūra. Todėl negalime prognozuoti, kaip tai paveiks žiemines kultūras“, – teigė dr. R. Semaškienė.

Jolita ŽURAUSKIENĖ

ŪP korespondentė

Autorės nuotrauka

2021-03-23