Galvoti globaliai, spręsti lokaliai

Sąlygos būna komplikuotos

Taip pat prognozuojama, kad kritulių kiekis padidės rudenį ir žiemą, o vegetacijos metu – nežymiai. Tai puikiai pajutome patys, kai rugpjūtį kai kur per kelias valandas iškrito beveik mėnesio kritulių norma, o Vidurio Lietuvoje – vos 20 mm. Džiaugiamės ilgesniu pavasariu, o padidėjusi ankstyvojo sezono sausrų rizika reiškia, kad ateityje patrauklesni taps žieminiai augalai, nes jie gali išnaudoti žiemos drėgmę ir pradėti augti pavasarį, kai tik susidaro palankios sąlygos. Tačiau turime prisiminti, kad negalime lygintis su pietiniais regionais, nes, pavyzdžiui, Ispanijoje žieminius kviečius tręšia jau sausį, Bulgarijoje – vasarį, dėl to jie gali sėti gruodžio ir lapkričio mėnesiais. Žiemkenčiai turi daug privalumų. Jie produktyvesni ir subręsta anksčiau, nei pavasarį sėjami augalai, todėl rudenį lengviau nuimti derlių. Danga, kurią sudaro žiemojantys augalai, gali sumažinti dirvožemio erozijos ir maistinių medžiagų išplovimo riziką, kuri ateityje padidės dėl aukštesnės dirvožemio temperatūros ir padidėjusio kritulių kiekio, kad ir momentinio. Ypač pavojingos liūtys, nes vanduo jų metu paprasčiausiai nubėga paviršiumi. Tačiau erozijos ir dirvos suslėgimo rizika gali padidėti, jei dirvožemis bus ruošiamas ir sėja atliekama esant drėgnai dirvai. Teko pastaruoju metu matyti ne vieną rapsų lauką, pasėtą į aiškiai drėgną dirvą. Tokiomis sąlygomis lengvai pažeidžiama dirvožemio struktūra ir vėliau reikės daugiau lėšų klaidoms taisyti. Prisimenu atvejį iš 2005 m., kai ūkininkai, apžiūrėdami sėjamąją, konstatavo, kad, sėjant į drėgną dirvą, žemės lips prie tankinimo volo ir pakels sėklas. Tuomet M. Horschas nustebo ir pasakė, kad jis nerekomenduotų sėti į nesubrendusią dirvą, nes bus daugiau problemų, o kalta liks, žinoma, sėjamoji.

Nors trumpesni rudens laikotarpiai ir švelnesnės žiemos galėtų pagerinti žiemkenčių žiemojimą, vis dėlto žiemojimo sąlygos mūsų regione kartais būna komplikuotos. Šiltesni rudenys gali reikšti trumpesnį žiemkenčių pasiruošimo žiemai laikotarpį, nes procesas priklauso nuo temperatūrų diapazono, galinčio lemti nepilną grūdinimo procesą. Tai gali padidinti augalų pažeidžiamumą, kurį sukelia stiprūs šalčiai, kad ir trumpalaikiai.

Nurašyti tik tręšimui nederėtų

Žiemą augintojai jaudinasi, kai stiprus šaltis užklumpa sumažėjus sniego dangai arba visai jos nesant, nes tai gali sukelti didesnę žalų riziką. Prognozuojamas žiemos kritulių kiekio padidėjimas taip pat gali pakenkti augalams, nes, susidarius gilesnei sniego dangai, gali padidėti patogenų populiacijos. Šį reiškinį buvo galima stebėti, kai sniegas iškrito ant šiltos žemės, dėl to susislėgė dirva ir paviršiuje susidarė deguonies deficitas, o kai buvo išbertos rūgščios trąšos, buvo galima matyti išplitusius šaknų puvinius. Žinoma, mažai kas analizavo, dėl ko pajuodavo varpos, dažniausiai tai buvo lengviau nurašyti virusinėms ligoms. Šiemet tokia teorija daugeliu atveju „praslydo“, bet ateityje gali tekti pripažinti ir kitas priežastis. Esant palyginti švelnioms žiemos sąlygoms, sniegas gali ištirpti ir vėl užšalti, todėl dirvožemis užšaldamas ir atšildamas gali sužaloti šaknų audinius, taip ypač nepageidautini patogenai patenka į rapsų šaknis. Be to, numatomas didesnis rudens kritulių kiekis gali apsunkinti žiemkenčių sėją, o sparčiai mažėjantis šviesos kiekis ir trumpėjančios dienos nuo rugsėjo mėnesio antrosios pusės ribotų fotosintezę ir augimą, dėl to vėlindami sėją negalime galvoti apie piečiau esančių šalių technologinius sprendimus. Taip, šiemet daug kas sakė, kad geresnių rezultatų sulaukė vėlindami sėją, bet daugeliu atvejų neturi su kuo palyginti. Viename ūkyje, kuriame kruopščiai vedama statistika, pastebėjome tokias tendencijas: sėjant iki rugsėjo 10 d., vidutinis kviečių derlingumas buvo 9,7 t/ha ir antra klasė, sėjant iki rugsėjo 20 d., derlingumas nežymiai sumažėjo – 8,9 t/ha, tačiau neatmeskime dirvožemio veiksnio, nes laukai skirtingi. Sėjant nuo rugsėjo 25 d. iki spalio 5 d., derlingumas buvo 7,2 t/ha, pažymėtina, kad kokybė liko nepakitusi. Paminėjau keletą epizodų, mano nuomone, turinčių įtakos augalų produktyvumui, nes tenka išgirsti minčių, kad grūdų kokybė suprastėjo todėl, kad ūkininkai mažai tręšia. Visko nurašyti tik tręšimui nederėtų, nes trąšų efektyvumą veikia daugybė veiksnių: ir sėjos laikas, ir žiemojimas, ir visi kiti veiksniai.

Kalbant apie tręšimą, manyčiau, kad dirvožemio tyrimai yra labai svarbi priemonė, padedanti nustatyti dabartinę dirvožemio maistinių medžiagų būklę ir būsimą jų naudojimą derliui ir kokybei pasiekti. Rezultatai gali parodyti, kokių maistinių medžiagų pakanka, kokių trūksta ar kurių yra mažai.  Be to, tai yra esminis augalininkystės technologijų planavimo elementas. Dirvožemio mėginiai gali būti imami rudenį arba pavasarį.  Jei dirvožemio mėginiai imami rudenį, lieka pakankamai laiko mėginiams išsiųsti, rezultatams gauti, planui parengti ir produktams užsakyti. Reikia atkreipti dėmesį, kad rudenį dirvožemio mėginiai turėtų būti imami, kai dirvožemio temperatūra nuolat yra žemesnė nei 10 °C. Taip yra todėl, kad, atvėsus dirvožemiui, mikrobiologiniai procesai dirvožemyje pradeda lėtėti, todėl galima susidaryti tikslesnį vaizdą apie pavasarį būsiantį maistinių medžiagų kiekį. Dirvožemio tyrimo metu gauta informacija yra tik tiek gera, kiek geras yra paimtas dirvožemio mėginys.

Vengti azoto pertekliaus

Ūkiuose jau yra kviečių, turinčių tris lapus. Eksperimentų plotai plečiasi: pernai buvo dešimtys hektarų, šiemet jau viename ūkyje viršija 100 ha. Į ką reikėtų atkreipti dėmesį? Sėja svarbu, bet dar svarbiau tam tikrais augimo etapais priimti svarbiausius sprendimus. Tikslių augimo tarpsnių negalima nustatyti vien pagal pasėlio aukštį ar kalendorines datas. Norint atskirti augimo tarpsnius, reikia atidžiai apžiūrėti augantį augalą. Teisingai nustačius augimo tarpsnį ir žinant grūdų derlingumui įtakos turinčius veiksnius, galima priimti tinkamesnius sprendimus, išvengti žalos pasėliams ir nepagrįstų ar neefektyvių priemonių naudojimo. Tokie sprendimai gali padidinti kviečių auginimo pelningumą. Niekam nekyla abejonių dėl sėklų paruošimo. Inovatyvūs augintojai papildomai prideda mikrobiologinių produktų. Sėklas reikėtų skaičiuoti milijonais, nes tenka matyti, kad kai kuriuose ūkiuose 1 000 sėklų masė – 38–40 g, o kai kuriuose – ir 50 g, todėl, skaičiuojant kilogramais, galima smarkiai apsirikti. Net dabar sėjantys kviečius sėklų normos nemažina, sėja 4 mln./ha daigių sėklų. Vėlinant sėją, reikėtų normą didinti. Sėjant po rugsėjo 20 d., gali reikėti sėti ir 6 mln./ha, nes nelieka laiko krūmijimuisi. Pasėjus 20 d., esant palankioms sąlygoms, pasėlis sudygs rugsėjo 27–spalio 1 d., o krūmytis turėtų pradėti spalio pabaigoje. Tikriausiai kokybiško krūmijimosi tikėtis neverta, teks pasikliauti pagrindiniais stiebais.

Pasėjus optimaliu laiku, krūmijimosi metu pagrindinis pasėlio valdymo aspektas yra tai, ar augalai bus tinkami paruošti užsibrėžtiems tikslams pasiekti. Taikomos priemonės nekompensuos skurdžių ar nestabilių pasėlių. Augintojas gali norėti naudoti azoto trąšas pradiniam krūmijimuisi paskatinti, ypač sėjant be žemės dirbimo. Azoto atmesti negalime, nes rudens laikotarpiu reikia 20–30 kg/ha azoto, taip pat reikia įvertinti priešsėlį ir kitus veiksnius, pvz., šiaudai imobilizuos azotą, dėl to reikia išpurkšti destruktorius ant šiaudų arba pamaitinti augalus. Tačiau reikia prisiminti, kad šiuo metu panaudotas azoto perteklius lemia vešlų vegetatyvinį augimą, dėl kurio gali pablogėti žiemkentiškumas ir pasėlis taps jautresnis lapų grybinėms ligoms. Geram šaknų vystymuisi ir krūmijimuisi būtinas pakankamas fosforo kiekis ir didesnis nei 6,0 dirvožemio pH. Rudens laikotarpiu reikės 10–15 kg/ha fosforo (P₂O₅) ir 15–20 kg/ha kalio (K₂O). Dėl to lokalus trąšų įterpimas sėjos metu duoda didelį efektą. Žinantys, kad dirvoje yra augalams neprieinamo fosforo, papildomai išpurškia fosforą atpalaiduojančių bakterijų ir huminių rūgščių. To nepadarius, galima augalus apipurkšti fosforo ir kalio lapų trąšomis, bet tam turi likti laiko. Dėl to ne vienas augintojas stengiasi sėti kviečius laiku, kad būtų galima užtikrinti mitybą ir piktžolių kontrolę rudenį. Manau, reikia nenuklysti nuo universitetinės praktikos – galvojant globaliai, sprendimus priimti lokaliai. 

Autoriaus nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.