Gamta talžo, o valdžia – ignoruoja

Skubėjo gelbėti derlių

Po liepos pabaigoje praūžusios galingos audros bandoma suskaičiuoti žemės ūkio sektoriui padarytos žalos mastą. Realūs skaičiai kol kas neįvardijami, yra tik preliminarūs kai kurių savivaldybių administracijų duomenys apie nukentėjusių pasėlių plotus. Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) duomenimis, Akmenės r. žala padaryta apie 355 ha plote, Telšių r. – apie 20 ha, Joniškio r. – per 7 535 ha. Draudikai anksčiau yra pranešę, kad draudimo išmokos žemdirbiams gali sudaryti apie 10 mln. Eur.

Akmenės r. savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėja Gražina Gauronskienė svarstė, kad dalis ūkininkų turbūt neskubėjo kreiptis į savivaldybės administraciją ir fiksuoti audros padarytą žalą, nes pirmiausia visas jėgas skyrė likusiam derliui gelbėti. Be to, patirtis rodo, kad valstybė neskuba padėti žemdirbiams, kurie nukenčia nuo stichijų šėlsmo.

„Žmonėms buvo svarbiau ne prašymus rašyti, bet skubėti nuimti derlių. Nuostoliai akivaizdūs, javai skendėjo vandenyje, labai nukentėjo grūdų kokybė, bet dalis ūkininkų, matyt, nesikreipė dėl to, kad nemato prasmės – pernai jie nukentėjo nuo sausros padarinių, bet negavo jokios pagalbos“, – „Ūkininko patarėjui“ priminė G. Gauronskienė.

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Joniškio skyriaus pirmininkas Julius Vaitiekūnas ŪP antrino, kad nuo gamtos šėlsmo nukentėjusių ūkininkų patirtis yra liūdnoka, todėl jie ir dabar iš Vyriausybės nesitiki nieko gero. „Pas mus labiausiai nukentėjo pasėliai prie Mūšos ir Švėtės upių. O dėl audros padarinių kai kurie žemdirbiai priekaištų turi kelininkams, kad, rekonstruodami kelius, šie galbūt netinkamai įrengė pralaidas, dėl to, esą, labiau galėjo patvinti laukai. Girdėjau, kad viena bendrovė net į teismą ketina kreiptis, ūkininkai tam, matyt, nepasiryžtų“, – kalbėjo LŪS atstovas.

Vyriausybės atstovai nepasirodė

Savivaldybių administracijos apie padarytą žalą informaciją teikia ir Nacionaliniam krizių valdymo centrui (NKVC), kuris atsakingas už krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymą. Praėjus kelioms dienos po audros, NKVC vadovas Vilmantas Vitkauskas ŪP teigė, kad nėra poreikio siūlyti Vyriausybei skelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, bet situacija gali keistis, atsižvelgus į papildomai iš visų savivaldybių administracijų gaunamų duomenų apie regionų ir visuomenės nuostolių analizę. Tačiau situacija Vyriausybės akimis nepasikeitė, nes ekstremalioji padėtis šalies mastu paskelbta nebuvo. Teisiškai tai galima būtų padaryti, jeigu 3 ir daugiau savivaldybių yra užfiksuota tokia padėtis. Praėjusį trečiadienį įvykusiame Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) posėdyje ŽŪM Strateginio planavimo departamento direktorė Virginija Žoštautienė informavo, kad ekstremaliąją situaciją yra paskelbusios 7 šalies savivaldybių administracijos.  

Į KRK posėdį buvo kviesti ir Vyriausybės atstovai, tačiau jų nesimatė ir nebuvo pateikta jokios informacijos apie audros pasekmes ir nuostolius bei Vyriausybės požiūris į šią bėdą. 

„Aiškiai matome, kad Vyriausybė nenori skelbti tokios nelaimės visoje šalyje, nes tai leistų formuoti krizių valdymo organą, kuris atitinkamai turėtų įgaliojimus naudoti rezervo pinigus stichijos padariniams mažinti. Gal čia ir yra pagrindinė priežastis, kodėl neskelbiama tokia padėtis valstybės mastu... Matėme jau ir anksčiau, kad valstybės rezervinis fondas yra laikomas griežtai užrakintas, ir mums nepavyko susitarti dėl kompensacijų, kai buvo sausra, šalnos. Dėl tokios patirties ūkininkai ir jų organizacijų atstovai yra praradę tikėjimą, kad gali būti kitaip. Todėl dabar nėra daug besikreipiančiųjų į savivaldybių administracijas dėl nuostolių. Jie negaišo tam laiko, bet skubėjo į laukus doroti derlių – reagavo taip, kad skęstančiųjų gelbėjimas yra pačių skęstančiųjų reikalas“, – ŪP aiškino LŪS vadovas Raimundas Juknevičius. 

Prašo pagalbos

Nesitikėdami Vyriausybės paramos, žemdirbiai prašo bent įvertinti nenugalimos jėgos poveikį žemės ūkiui ir atidėti mokesčių mokėjimą, suteikti valstybės garantijas paskoloms, kurių dabar prireiks ne vienam nuo audros nukentėjusiam ūkininkui, netaikyti nuobaudų dėl neįvykdytų įsipareigojimų paramą administruojančiai Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) ir kt. Tai išdėstyta rugpjūčio 9 d. LŪS Vyriausybei, ŽŪM ir KRK išsiųstame rašte. 

Jame aiškinama, kad savivaldybėse, kur yra paskelbta ekstremalioji situacija, žemdirbiai gali pasinaudoti neginčytina force majeure aplinkybe, kuri leidžia institucijoms ir verslo partneriams netaikyti sankcijų ūkininkams, kai dėl ekstremalių meteorologinių reiškinių nepasiekiami atitinkami rodikliai ar neišpildomi tam tikri sutartiniai reikalavimai. Tačiau to neužtenka, todėl LŪS nariai prašo valstybiniu lygiu aktyvuoti ir kitas galimas pagalbos priemones. Pirmiausia – sudaryti sąlygas gauti paskolas sumažintomis palūkanomis apyvartinėms lėšoms ir rasti galimybių suteikti naują paskolą investicijai, siekiant sumažinti panašią riziką ateičiai.

„Jeigu kam pražuvo 40 proc. ar net daugiau derliaus, tai be apyvartinių lėšų gali būti sudėtinga pasėti žiemkenčius. Todėl reikia lengvatinių paskolų ir valstybės garantijų. Reikia suprasti, kad lengvatinių paskolų reikia ne dėl to, kad jos itin pigios – tikėtina, kad dabar ne vienam būtų sudėtinga gauti iš bankų paskolas apyvartinėms lėšoms, nes neturėtų pakankamai užstato“, – aiškino R. Juknevičius.

Dar vienas LŪS pageidavimas – nuostolius patyrusiems ūkiams leisti sudaryti mokestinės paskolos sutartį be palūkanų iki 3 metų. R. Juknevičius teigė, kad dėl mokesčių mokėjimo atidėjimo, kaip tai jau buvo padaryta pandemijos metu, yra bendraujama su Valstybine mokesčių inspekcija.

Žemdirbiams labai svarbu ir tai, kad NMA nuolaidžiau žiūrėtų, jeigu jie dėl audros padarinių  neįvykdys įsipareigojimų. „Pavyzdžiui, yra terminai posėlio sėjimui ir kt., bet kaip tai padaryti, jeigu laukas dar tebeskendi vandenyje? Ūkininkai yra informuoti, kaip pagal nustatytą tvarką fiksuoti žalą, siųsti nuotraukas, bet kadangi dalis jų labai skubėjo po stichijos gelbėti derlių, galbūt deramai nespėjo to padaryti. Todėl mūsų pageidavimas buvo, kad tuose rajonuose, kur paskelbta stichinė nelaimė, visiems vienodai būtų vertinamos nenugalimos jėgos aplinkybės“, – teigė LŪS pirmininkas.

Dar siūloma su Lietuvos bankų asociacija aptarti galimybes, kad nukentėjusiems nuo gamtos stichijos ūkiams, turintiems paskolas, būtų bent metams suteikiamos mokėjimo paskolų atostogos, be jokių papildomų mokėjimų ar įkeitimų. LŪS taip pat prašo duoti laiko žmonėms susitvarkyti stichijos padarinius ir įpareigoti veiklą ūkiuose kontroliuojančias institucijas susilaikyti nuo įvairių patikrų.

Ministerija renka duomenis

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Viršelyje – po audros paskendę Akmenės krašto ūkininkų laukai.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.