Gamtos tyrimų centras nebenori būti atsakingas už Verkių dvaro sodybą

Valstybinė kultūros paveldo komisija dar pernai išanalizavo dvarų sodybų apsaugos situaciją ir 2022 m. gruodžio 16 d. priėmė sprendimą, kuriame apibrėžė esmines problemines dvarų sodybų apsaugos sritis. Konstatuota, kad geriausiai prižiūrimi yra valstybei priklausantys sutvarkyti ir įveiklinti profesionaliosios architektūros sodybiniai ansambliai. O pagrindinės sėkmingos priežiūros ir įveiklinimo sąlygos yra kultūros paveldo objekto teritorijos vientisumas ir priklausomybė vienam valdytojui.

Kreipėsi su prašymu padėti išspręsti susidariusią situaciją

Šių metų gegužės 9 d. į Paveldo komisiją kreipėsi Gamtos tyrimų centras, prašydamas padėti išspręsti susidariusią situaciją, kuri ryškiai įkūnija dvarų sodybų problematiką Lietuvoje.

Gamtos mokslų srities mokslinius tyrimus vykdanti institucija patikėjimo teise valdo pagrindinius Verkių dvaro sodybos pastatus. Ji naudojasi tik keliais komplekso pastatais, o likusius perdavė naudoti Lietuvos nacionaliniam dailės muziejui bei Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijai. Dailės muziejus naudojasi patalpomis kaip meno kūrinių saugykla. Kiti dvaro sodybos teritorijoje esantys pastatai yra privatizuoti dar 1991–1992 m. ir priklauso privatiems asmenims, taip pat yra ir bešeimininkių statinių. Dar vienas objektas – vandens malūnas – priklauso VĮ „Turto bankas“ ir yra išnuomotas įmonei.

Prieš porą metų Finansų ministerijoje vykusio pasitarimo metu, įstaigos, kurios naudojosi Verkių dvaro sodybos pastatais, paprašytos pradėti rengti ir tarpusavyje derinti galimą sodybos pritaikymo visuomenės poreikiams ar kitokio įveiklinimo koncepciją. Ši užduotis, taip pat ir finansavimo bei kompetencijos trūkumas, paskatino mokslo instituciją kreiptis į Paveldo komisiją.

Reikalingi aukščiausio lygmens politiniai sprendimai

Paveldo komisijos nuomone, šios ypatingos vietos galimybės nėra išnaudotos. Būdama Vilniuje, arti svarbiausių šalies institucijų, Verkių dvaro sodyba, kurios dydis, kompleksiškumas, istorinis unikalumas, menotyrinė vertė ir amžiaus cenzas numato ypač aukštus paveldosauginius reikalavimus, vis dar yra tarp skubios pagalbos ir dėmesio reikalaujančių išskirtinės vertės profesionalių objektų.

Analizėje rekomenduota inicijuoti valdymo plano ir individualaus apsaugos reglamento parengimą bei daugiašale sutartimi įpareigoti savininkus jais vadovautis. Taip pat rekomenduota paskirti vieną suinteresuotą valdytoją, pavyzdžiui Vilniaus miesto savivaldybę.

Atskirai pažymėtas VĮ „Turto bankas“ vaidmuo – teigta, kad ši įstaiga neturi strategijos kultūros paveldo apsaugos požiūriu ir veikia kaip pelno siekianti įmonė, kurios tikslas įgyti sutvarkytus ar kitaip pelningus ir rinkoje paklausius objektus.

Išvadose reziumuota, kad norint eliminuoti sudėtingas daugiašales dvarų sodybų paveldą naikinančias priežastis, būtini aukščiausio lygmens politinės valios sprendimai, kaip tik todėl ir buvo inicijuotas jungtinis posėdis su Seimo Kultūros komitetu, kuris vyko pačioje Verkių dvaro sodyboje.

Pastatų valdymą norėtų perleisti, norinčiųjų perimti – nėra

Gamtos tyrimų centro atstovai deklaravo norą perleisti pastatų valdymą, tačiau kitos institucijos susidomėjimo nerodė.

VĮ „Turto bankas“, kuris valdo vandens malūną su kavine, jau anksčiau raštu atsisakė perimti likusius Verkių dvaro sodybos pastatus, o kviesti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovai į posėdį neatvyko.

Kaip teigė dalyje pastatų įsikūrusio Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus atstovai, galimybės gauti finansavimą iš struktūrinių fondų yra ribotos, kol pastatus valdo mokslinė įstaiga – Gamtos tyrimų centras. Ši institucija priklauso Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, kurios atstovas taip pat palaikė valdymo perleidimo kitiems idėją. Tarp realiausių kandidatų valdyti kompleksą įvardinta Vilniaus miesto savivaldybė ir Lietuvos nacionalinis dailės muziejus. Tačiau jų ketinimai dar nėra aiškūs.

Siūlo valdymo planus reglamentuoti įstatymu

Paveldo komisijos pirmininkė doc. dr. Vaidutė Ščiglienė siūlė teisingai remtis UNESCO praktika sukuriant Verkių dvaro sodybos valdymo planą. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje valdymo planai yra rengiami visoms vietovėms ir net objektams pagal poreikį. Kaip teigė pirmininkė, tokio plano prioritetas yra aukštesnis už įveiklinimo planus. V. Ščiglienė siūlė valdymo planus reglamentuoti įstatymu, nes kol kas tokia praktika bendroje paveldo valdymo politikoje yra neįteisinta. Tai galėtų būti padaryta rengiant naują Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo redakciją jau šį rudenį.

Seimo Kultūros komitetas pažadėjo inicijuoti trūkstamų teisės aktų priėmimą, kurie padėtų spręsti aktualias problemas dvarų sodybose visos šalies mastu. Pasak V. Ščiglienės, svarbiausias posėdžio rezultatas yra diskursas ir jo galia. Daugelis institucijų atsiliepė į Paveldo komisijos kvietimą ir turėjo progą susipažinti su aiškiai identifikuotomis Verkių dvaro sodybos problemomis. Tai suteikia vilčių, kad sprendimas bus surastas ir vertingas architektūrinis kompleksas Vilniaus mieste atgims iš naujo.

Pagal Valstybinės kultūros paveldo komisijos informaciją

ŪP redakcijos archyvo nuotraukos