Gamyba tapo nevykusios politikos įkaite

Tamsių dėmių nepastebėjo

Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) paprašė ŽŪM pristatyti, kaip mūsų šalis apsirūpina gyvulininkystės srities žemės ūkio produktais, kaip per pastaruosius 5 metus kito pieno ir mėsos gamyba, gyvulių skaičius, karvių produktyvumas, kaip šis sektorius buvo remiamas ir kokia jo perspektyva.

ŽŪM pateikė daug skaičių ir lentelių, išvardijo, kiek paramos skiriama gyvulininkystei, pagal kokias priemones ji yra remiama, kokie prioritetai teikiami, kiek gyvulių augintojai gauna tiesioginės paramos ir t. t. Tačiau tamsių gyvulininkystės dėmių nepastebėjo.

„Gyvulininkystės produktų gamyba 5 metų laikotarpiu su nedideliais svyravimais išlieka stabili“, – trumpai gamybą KRK apibūdino žemės ūkio viceministras Vytautas Abukauskas.

O ką rodo statistika? Remiantis Valstybinės duomenų agentūros skaičiais, mėsos gamyba sumažėjo nuo 268,8 tūkst. t 2018 m. iki 254,7 tūkst. t 2022-aisiais. Labiausiai sumažėjo paukštienos gamyba – nuo 134,3 tūkst. t iki 118,3 tūkst. t, o kiaušinių – nuo 891,7 mln. vnt. iki 816,5 mln. vnt. Kiaulienos gamybos kritimas buvo nežymus: nuo 72 tūkst. t iki 71,2 tūkst. t. Jautienos ir veršienos gamyba per pastaruosius 5 metus ūgtelėjo nuo 41,7 tūkst. t iki 44,6 tūkst. t. Pieno 2018-aisiais buvo pagaminta 1 571,8 tūkst. t, o 2022 m. – 1 521,9 tūkst. t.

ŽŪM akcentuoja svarbiausius šalies apsirūpinimo gyvulininkystės produktais ypatumus. Lietuva jautienos ir veršienos pagamina daugiau kaip 2,5 karto, nei yra vidaus rinkos poreikis, todėl daugiausia jos eksportuoja. Pienu ir pieno produktais apsirūpinama apie 150 proc.

Komitetui pateiktoje ŽŪM pažymoje pabrėžiama, kad 2022 m., palyginti su 2021 m., išaugo paukštienos ir kiaušinių suvartojimas šalies vidaus rinkoje – paukštienos suvartota vidutiniškai daugiau 9 proc., o kiaušinių vartojimas padidėjo 5 proc.

Lietuva kiauliena apsirūpina mažiau kaip 50 proc., tačiau jos paklausa rinkoje nemažėja. Trūkstamą kiaulienos kiekį Lietuva importuoja daugiausia iš Lenkijos, Danijos, Vokietijos, taip pat nedaug ir iš trečiųjų šalių.

Valdžiai rūpi tik pelkės ir paukščiai?

„Kaip ir daugelyje Europos Sąjungos (ES) šalių, Lietuvoje stebimas ūkių stambėjimas: vidutiniškai viename ūkyje laikomų galvijų skaičius padidėjo nuo 14 iki 23, per pastaruosius 5 metus ūkių, laikančių daugiau kaip 50 galvijų, padaugėjo beveik 200, o galvijų skaičius šiame segmente padidėjo 40 tūkst.“, – į geras tendencijas dėmesį atkreipė V. Abukauskas.

Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) direktorius Eimantas Bičius pažėrė kitokios statistikos: per pastarąjį pusmetį melžiamų karvių skaičius sumažėjo apie 5 proc., arba 11 tūkst., iki maždaug 213 tūkst., tris kartus sumažėjo investicijos į pieno ūkius, šiemet, palyginti su pernai, per 10 mėnesių pieno gamintojai gavo 160 mln. Eur mažiau pajamų.

Dabar belikę 10,5 tūkst. pieno gamintojų, parduodančių pieną, iš jų tik per 40 ūkių, kuriuose laikoma daugiau kaip 500 karvių, ir 250 ūkių, kuriuose yra daugiau kaip 100 karvių.

„Užsidaro ir didesni, ir mažesni ūkiai. Pastarųjų iš viso neliks, nes jiems moka mažesnę kainą. O mūsų parduotuvėse apstu pigesnių lenkiškų pieno produktų. Jie jau užima apie 20 proc. rinkos. Lenkų ūkininkai gauna daugiau už pieną. Mūsų perdirbėjai ir prekybininkai skaičiuoja pelnus, o mūsų pieno gamintojai uždarinėja ūkius. Ar kas rastų nors vieną jauną ūkininką, kuris pirktų žemės, statytų fermą ir gamintų pieną? Valdžiai rūpi tik pelkės, durpynai ir meldinė nendrinukė. Prie griovių paliekame po 3 m, prie upelių – iki 50–60 m, o ką darysime su pievomis?! Čia tikra tragedija“, – „Ūkininko patarėjui“ problemas išrėžė LPGA pirmininkas Jonas Vilionis.

E. Bičius priminė, kad neliko pereinamojo laikotarpio nacionalinės paramos, kuriai biudžete buvo numatyta 24,7 mln. Eur. „Žinia, buvo atsisakyta paramos už kvotinį pieną – kasmet būdavo išmokama apie 12 mln. Eur. Vyriausybė skaičiuoja, kad išmokėjo 8 mln. Eur paramos, o prie Europos Komisijos skirtų 10 mln. Eur galėjo pridėti dar 20 mln. Eur, bet to nepadarė. Keliama problema dėl pievų išlaikymo ir atkūrimo, numatomas rėmimas, bet gal geriau skirkime paramą ūkiams, kad jie nenyktų, tada nereikės atkūrinėti pievų“, – paprastą išeitį siūlo LPGA direktorius.

Mėsos perdirbėjai šaukia SOS

Dėl prastų tendencijų valdžią prie sienos remia ne tik žemės ūkio produkcijos gamintojai, bet ir perdirbėjai. Lietuvos mėsos perdirbimo įmonių atstovai neslepia, kad šis sektorius pradeda rimtai pralošinėti Lenkijai, kuri septynmyliais žingsniais stiprina ir žemės ūkio produkcijos, ir perdirbimo pramonės gamybą, ir kur kas sėkmingiau nei Lietuva įsitvirtina eksporto rinkose.

„Negalime ūkininkams pasiūlyti tokios kainos, kaip Lenkijos perdirbėjai. Kyla klausimas, kodėl taip yra, juk įmonės yra daugmaž tolygios? Detaliau paanalizavus, aiškėja, kad pas kaimynus yra kitoks sisteminis požiūris ir į pirminę žemės ūkio produkcijos gamybą, ir į jos perdirbimą. Lenkai visais būdais riboja gyvulių išvežimą iš savo šalies, skatina jų importą iš aplinkinių šalių ir visokeriopai skatina savo pagamintų maisto produktų eksportą“, – ŪP aiškino Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos (LMPA) vadovas Egidijus Mackevičius.

Lietuva neužsiaugina pakankamai kiaulių, tačiau nemažai jų išvežama skersti į Lenkiją – šiemet jau išgabenta daugiau kaip 130 tūkst., o iš nepalyginamai didesnės šios kaimyninės šalies per pusmetį išvežta vos 11 tūkst. kiaulių į Slovakiją ir Rumuniją. „Įdomiausia tai, kad už lietuvišką kiaulę lenkai moka mažiausią kainą. O mes iš Lenkijos negalime nusipirkit nė vienos kiaulės, jų veterinarijos gydytojai sako, kad pas mus maras. Panašu, kad piktybiškai neišdavinėja sertifikatų, o iš mūsų labai greitai išveža. Keisčiausia, kad Lenkijos ūkininkai neprotestuoja, kad jie beveik neišveža kiaulių, jie yra nusistatę, kad reikia pardavinėti perdirbtą produktą. Ši šalis moka apsaugoti savo interesus“, – samprotavo mėsos perdirbėjų atstovas.

Pralošia dėl eksporto rinkų

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Redakcijos nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.