Gandras – dirvožemio ekspertas

Pirmiausia – dirvožemio sveikata

Ūkininkai žemę dirba dėl daugelio priežasčių. Dirvos dirbimas paruošia dirvą sėjai, naikina piktžoles, įterpia paskleistą mėšlą ar trąšas, sumaišo su dirva augalines liekanas ir pagerina dirvos įšilimą bei drėgmės režimą, kad būtų galima optimaliu laiku pradėti sėją. Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais ūkininkai nuolat mažina žemės dirbimą, mažina žemės dirbimo operacijų skaičių ar intensyvumą arba visiškai atsisako žemės dirbimo. Mažesnis žemės dirbimas turi daug privalumų. Augalų liekanų palikimas dirvos paviršiuje gali sumažinti eroziją ir išsaugoti dirvos drėgmę. Siekiant pagerinti dirvožemio sveikatą, taip pat svarbu nuolat mažinti dirvos žalojimą. Net gandrui, gaudančiam lauke peles, aišku, kad sveikesnis dirvožemis yra gerai, nes padaugėja mikro- ir makrofaunos, sumažėja žala aplinkai ir didėja nauda ūkininkams. Pavyzdžiui, taikant dirvožemio sveikatą gerinančias technologijas, galima pagerinti kritulių infiltraciją ir dirvožemio gebėjimą sulaikyti vandenį, sumažinti maistinių medžiagų ir pesticidų nuotėkį, o kartu padidinti augalų atsparumą sausroms, nes sumažėja sausros poveikis pasėlių produktyvumui.

Nuoseklus arba juostinis žemės dirbimas bet kuriame lauke gali priklausyti nuo sėjomainoje auginamų augalų. Pastaruoju metu daug augintojų nori išbandyti tiesioginę sėją ir taip sumažinti išlaidas. Ūkininkavimas be žemės dirbimo – ūkininkavimas, visiškai vengiant žemės dirbimo, o juostinis žemės dirbimas – kai ūkininkai įdirba tik siaurą juostą, į kurią bus sėjami augalai. Ūkininkaujant be žemės dirbimo arba juostiniu būdu, reikia investuoti į naują įrangą. Vis dėlto ūkininkai siekia ilgainiui sutaupyti pinigų, pagerinti dirvožemio sveikatą ir sumažinti poveikį aplinkai, dėl to renkasi tiesioginę sėją ir supaprastintą arba juostinį žemės dirbimą. Ko siekia augintojai rinkdamiesi vieną ar kitą būdą? Pirma – gerinti dirvožemio sveikatą. Pastebėjome, kad laukuose, kuriuose kelerius metus ūkininkaujama taikant neariamąją žemdirbystę, vandens sulaikymo geba darosi didesnė. Tai labai svarbu vietovėse, kuriose net ir trumpalaikės sausros padaro daug žalos. Pastebėjome, kad, taikant neariamąją arba juostinę žemdirbystę, mažėja dirvožemio erozija ir suslėgimas, o kartu didėja dirvožemio biologinis aktyvumas ir dirvožemio organinės medžiagos. Nuolat kartojame, kad dirvožemio organinės medžiagos yra vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių dirvožemio produktyvumą, o produktyvūs dirvožemiai gali lemti didesnį derlingumą. Pavyzdžiui, ūkininkas sako, kad pernai sėjo kviečius po rugsėjo 20 d. ir šiemet derlingumas buvo 9,9 t/ha, o grūdų kokybė atitiko ekstra klasės reikalavimus. Žinoma, kitas augintojas tuojau „pastatė“ ausis ir jau ruošiasi kartoti ūkininko praktiką, tačiau neišsiaiškino, kokia ūkyje dirvožemio būklė. O dirvožemis ūkyje labai derlingas. Tad, neturint tokio dirvožemio, auginimo technologijos gali nepavykti nukopijuoti.

Vieno atsakymo nėra

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.