Gausiam šilauogių derliui prireiks ne tik trąšų – dalinamės patikrintu receptu

Niekada netręškite mėšlu

Pasak specialistų, vienmečiai ūgliai per metus turi išaugti 50–70 cm. Augti ir derėti šiems uogiakrūmiams padeda azotas, kalis ir fosforas. Kiek mažiau jiems reikia kalcio, magnio ir sieros, visai nedaug – geležies, boro, mangano, vario, cinko ir molibdeno. Kartais norisi augalus labiau palepinti, bet sodininkai perspėja, kad nereikėtų persistengti, nes šilauogės labai jautrios didesnėms trąšų normoms, o mėšlo pataria visai atsisakyti, nes jo netoleruoja.

Jeigu pastebėsite, kad krūmai lėtai auga, išaugina mažai naujų ūglių, vadinasi, trūksta azoto. Tada ir lapų spalva pašviesėja, o vasarą nusidažo purpuru. Padauginus azoto, ūgliai itin sparčiai stiebiasi, lapai užauga stambūs, tamsiai žali, bet uogos būna smulkesnes, sunoksta vėliau nei turėtų.

Beje, sunkesnėje žemėje augančias šilauoges azoto trąšomis rekomenduojama tręšti tik kartą per sezoną, pumpurų sprogimo metu. Lengvuose dirvožemiuose specialistai pataria azoto normą paskirstyti per du ar tris kartus ir baigti augalus tręšti birželį, kad iki rudens spėtų sumedėti jauni stiebeliai.

Pirmą kartą šilauogės kompleksinių trąšų tirpalu (0,1–0,15 proc.) laistomos vegetacijos pradžioje, maždaug balandį, po to gegužę ir birželį – 0,1–0,15 proc. amonio sulfato tirpalu (pH 4,2–4,5). Patyrę sodininkai rugsėjį specialiai uogakrūmius palaisto vandeniu, kuriame ištirpintas kalio sulfatas (10–20 g / 10 l) – taip paskatinus jaunų stiebų medėjimą, augalai sėkmingiau peržiemoja.

Atidaus žvilgsnio reikalauja jauni sodininkai. Jiems kur kas dažniau nei suaugusiems šilauogių krūmams pritrūksta fosforo, pastebi sodininkai. Tokiu atveju susmulkėja lapeliai, spalva apie lapagysles ar lapų kraštus tampa purpurinė. O štai kalio trūkumas dažniau pasireiškia priesmėlio dirvožemiuose, jis sukelia ūglių viršūnių nekrozę.

Kad būtų paprasčiau, parduotuvėje galima paieškoti specialiai šilauogėms skirtų kompleksinių trąšų su mikroelementais (geležimi, boru, cinku ir kt.). Jos maitina augalus ir parūgština dirvą, tada šilauogės geriau įsisavina maisto medžiagas. Beje, reguliariai parūgštindami dirvą, sulauksite ir gausesnio derliaus. Svarbu tai daryti teisingai.

Rūgštintas vanduo daro stebuklus

Šilauogėms nepatinka karštas ir sausas oras – tokią vasarą jos laistomos bent 2 kartus per savaitę. Jeigu prie krūmo dirva sausa, vandens procedūros neatidėkite, o jeigu nors kiek juntama drėgmė, šiek tiek lukterėkite, pataria specialistai. Beje, nepamirškite, kad vandenį lieti reikia ne tik į krūmo vidurį, bet ir aplinkui patį augalą. Naudokite minkštą, geriausia – lietaus arba pastovėjusį.

Nors šilauogės auga rūgščiame substrate, vandenį, kuriuo jas laistote, pasak profesionalių sodininkų, verta kartas nuo karto parūgštinti. Tada augalai geriau įsisavina maisto medžiagas iš grunto. Jeigu dirva tampa per mažai rūgšti ir sąlygos šilauogėms augti nepalankios, krūmų lapai tarsi rudenį paraus. Tokiu atveju rūgštintu vandeniu juos reikia palaistyti nedelsiant.

Vandeniui parūgštinti naudokite substrato rūgštiklį su mineralinėmis trąšomis bei mikroelementais. Taip pat galiete į 10 l vandens įpilti 100 ml 9 proc. acto arba citrinos rūgšties. Šią procedūrą naudinga pakartoti 5–6 kartus per metus, kartą per 2–3 savaites.

Rūgštintas vanduo puikiai tiks ir spanguolėms, bruknėms, rododendrams, azalijoms, viržiams laistyti.

Dirvai parūgštinti taip pat tinka granuliuota siera (ji veiks 3-4 metus), arba koloidinė, miltelių pavidalo siera (ji veiks nuo metų iki dviejų).

„Rasų“ informacija

ŪP redakcijos archyvo nuotr.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.