Gausioje kolekcijoje – įspūdinga perkūnropių ir šilropių įvairovė

Dabar – pats jų žydėjimas, kai į dangų sužiūra dešimtys mėsingų, storų žiedynstiebių, savo viršūnėse išskleidžiančių nedidelius žiedus.

Perkūnropės ir šilropės – tai dvi artimai susijusios sukulentų gentys, priklausančios storlapinių šeimai (Crassulaceae). Jų išvaizda išskirtinė tiek prisitaikymu prie ekstremalių sąlygų, tiek estetiniu požiūriu. Šie augalai sudaro kompaktiškas, simetriškas lapų rozetes. Rozetė žema, dažniausiai simetriška, iš mėsingų, spirale išsidėsčiusių lapų. Lapų spalvos įvairios – nuo žalios iki geltonos, oranžinės, pilkos, raudonos, beveik juodos. Kai kurioms veislėms būdingas požymis – lapų spalva keičiasi priklausomai nuo metų laiko, klimato sąlygų.

Perkūnropės ir šilropės populiarios dėl savo atsparumo nepalankioms aplinkos sąlygoms (karščiui, sausroms, šalčiui) bei dekoratyvumo. Tinkamiausios sąlygos augti yra gerai drenuotas dirvožemis (priesmėlis), saulėta vieta. Augalai turi sultingus lapus, žiedynstiebius, šaknis, kuriuose kaupia maisto ir drėgmės atsargas, todėl jie gali augti be papildomo laistymo. Augdami šlapioje, užmirkusioje vietoje, pavėsyje jie gali supūti.

Tai monokarpiniai augalai – jie žydi ir vaisius subrandina vieną kartą gyvenime. Birželį – liepą perkūnropės ir šilropės suformuoja tvirtus žiedynstiebius, kurių viršūnėse išsiskleidžia nedideli žiedai. Žydėjimas nėra gausus, o nužydėjus skrotelė sunyksta. Prieš sunykdama, ji suformuoja dukterines skroteles.

VDU Botanikos sodo kolekcijoje saugomos veislės, sukurtos Vokietijos, Belgijos, Jungtinės Karalystės, Jungtinių Amerikos valstijų, Nyderlandų, Šveicarijos, Austrijos, Estijos selekcininkų. Daugiausiai auginama Vokietijos selekcininkų išvestų veislių (16). Kiekviena jų pasižymi skirtingu lapų dydžiu, forma, spalva, augimo forma.

VDU Botanikos sodo informacija