Gediminas Šimkus: prognozuojamas ekonomikos augimas

„Išskirtinis Lietuvos ekonomikos bruožas – gebėjimas efektyviai prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos ir nesileisti išmušamai iš pasirinkto kurso. Tad, net ir stiprėjant nerimui dėl pasaulio ekonomikos raidos, įvertinę pastaruoju metu ryškėjančius naujus rizikos veiksnius, manome, kad mūsų šalies ūkis toliau augs pakankamai sparčiai ir tvariai. Palanki situacija darbo rinkoje leis palaikyti spartų atlyginimų kilimą, kuris augins gyventojų pajamas ir didins vidaus vartojimą“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Lietuvos bankas iš esmės nekeičia šalies ekonomikos augimo prognozių. Bendrasis vidaus produktas, 2024 m. padidėjęs 2,7 proc., šiemet turėtų augti 2,9, o 2026 ir 2027 m. – po 3 proc. (gruodžio mėn. prognozuota atitinkamai 3,1, 3,1 ir 3 proc. ūkio plėtra).

Investicijos atsigaus

Bendrą ekonomikos augimą pastaruoju metu labiausiai veikia vidaus paklausa – vis tvirčiau didėja namų ūkių vartojimas, prie kurio 2025 m. daugiau prisidės ir atsigaunančios investicijos.

Prognozuojama, kad pernai 3,7 proc. siekęs privačiojo vartojimo augimas 2025 m. paspartės iki 4,1, o 2026 ir 2027 m. augs po 3,7 proc. Pagrindinis namų ūkių vartojimo augimą lemsiantis veiksnys yra didėjančios darbo pajamos.

Investicijų raida 2024 m. buvo mažiau palanki – jos sumenko 1,1 proc. Smukimą lėmė mažesnės investicijos į gamybos priemones, ypač transporto įrangą, dėl perteklinės logistikos paslaugų pasiūlos Europoje.

Tačiau jau šiemet investicijos turėtų atsigauti, o prie to labiausiai prisidės privatusis sektorius, kuriam paskatų suteiks įsibėgėjantys Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) bei naujausios ES finansinės perspektyvos projektai.

Lietuvos bankas prognozuoja, kad 2025 m. investicijos turėtų augti 6,6, 2026 m. – 5,5, o 2027 m. – 3,1 proc.

Eksporto augimas

Ekonomikos augimą didins ir atsigaunantis eksportas, kuriam teigiamą įtaką daro išsaugotas konkurencingumas bei pamažu atsigaunanti Lietuvoje gaminamų prekių ir paslaugų paklausa pagrindinių prekybos partnerių rinkose.

Tiesa, užsienio paklausa atsigauna lėtai, todėl ir Lietuvos eksportas turėtų augti kukliau nei prieš COVID-19 pandemiją. Šiemet bendras eksportas turėtų padidėti 1,6, 2026 ir 2027 m. – po 3,6 proc.

Padėtis darbo rinkoje tebėra palanki darbuotojams. Nedarbo lygis, pernai siekęs 7,2 proc., 2025 m. turėtų sumažėti iki 6,8, 2026 m. – iki 6,7, o 2027 m. – iki 6,6 proc. Užimtumas, 2024 m. padidėjęs 1,7, šiemet dar ūgtels 0,3 proc., tačiau 2026 ir 2027 m. sumenks atitinkamai 0,3 ir 0,2 proc.

Mažėjantis nedarbas didina spaudimą darbo atlygiui, todėl jo augimas ir toliau bus pakankamai spartus. Numatoma, kad vidutinis darbo užmokestis, pernai išaugęs 10,2 proc., 2025 m. padidės 9,2, 2026 m. – 8,3, o 2027 m. – 7,7 proc.

Augančios darbo sąnaudos tebebus vienas iš pagrindinių kainas didinsiančių veiksnių. Prie kainų augimo taip pat prisideda energijos išteklių ir maisto žaliavų kainos, daugiau nei 2024 m. pakelti mokesčiai – padidinti akcizai alkoholiui, tabakui, dyzelinui ir įvesta CO2 dedamoji energijos produktams.

Dėl šių priežasčių vidutinė metinė infliacija 2025 m. laikinai turėtų padidėjo iki 3,3, o 2026 ir 2027 m. grįžti į labiau įprastą 2,6 proc. lygį, būdingą Vakarų valstybių pragyvenimo link artėjančiai ekonomikai.

Prekybos karo poveikis

JAV įvedus 25 proc. importo muitus Europos Sąjungos (ES) prekėms, o Bendrijai pritaikius atsakomąsias priemones, toks scenarijus Lietuvos ekonomikos augimą per ketverius metus sumažintų 0,33–1,3 procentinio punkto, sako G. Šimkus.

„Daroma prielaida, kas būtų, jeigu Europos Sąjunga taip pat imtųsi atsakomųjų priemonių, poveikis Lietuvos ekonomikai būtų dar šiek tiek stipresnis – nuo 0,33 (...) iki 1,3 procentinio punkto mažesnis BVP nuo 2025 iki 2029 metų“, – žurnalistams komentavo banko vadovas.

Tokį poveikio ekonomikai scenarijų LB modeliuoja, jeigu JAV įvestų 25 proc. importo muitus Kanadai, Meksikai ir ES, 20 proc. – Kinijai, o atsakomųjų priemonių imtųsi Kanada ir ES.

Tuo metu atsakomąsias priemones pritaikius tik Kanadai, anot G. Šimkaus, Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BPV) augimas 2025–2029 metais sumažėtų 0,3–1,2 proc. punkto.

Pagal švelniausią scenarijų – JAV įvedus 25 proc. importo tarifus tik Kanadai ir Meksikai, 20 proc. – Kinijai, o atsakomąsias priemones pritaikius Kanadai, Lietuvos ekonomikos augimas artimiausius ketverius metus lėtėtų 0,2 proc. punkto.

Lietuvos banko informacija