Gelbėjimo priemonė – pavasario pabaigoje

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Finansų ir biudžeto departamento direktorė Regina Mininienė pristatė su ILTE ruošiamą naują skolinimo priemonę. „Pagrindinis mūsų šaltinis yra grįžusios ir grįžtančios lėšos, kurios buvo paskolintos ūkininkams „kovidiniu“ ir Ukrainos karo laikotarpiu. Jos grįžta ir vėl bus įdarbinamos“, – aiškino ŽŪM atstovė.

Iki 2030 m. planuojama finansavimo suma – 40 mln. Eur, o finansuojama būtų trimis kryptimis. Pirmoji, kai komerciniai bankai neskolina dėl užstato trūkumo ar per trumpo termino. Šiuo atveju būtų reikalinga banko pažyma apie neigiamą sprendimą. Tuomet ILTE galėtų teikti tokias paskolas rinkos sąlygomis. Antroji kryptis – kai ištinka ekstremalios situacijos (sausra, kruša, liūtys ir kt.), žemdirbiai galėtų kreiptis lengvatinių paskolų. Ir trečioji – kai atsiranda rinkos sutrikdymai ir žemės ūkio ministras įsakymu pripažįsta konkretų sektorių (pavyzdžiui, pieno) nukentėjusiu.

Iš 40 mln. Eur 15 mln. Eur planuojama skirti subjektams, negavusiems paskolų bankuose, ir 25 mln. Eur – ištikus ekstremalioms situacijoms ir rinkos sutrikdymams. Maksimali paskolos suma – iki 500 tūkst. Eur, kai paskola teikiama rinkos sąlygomis, arba iki 250 tūkst. Eur, kai teikiama lengvatinė paskola.

R. Mininienė atkreipė dėmesį, kad šią priemonę administruotų ir paskolas dalytų pati ILTE. Vadinasi, nereikėtų finansinio tarpininko, o tai leistų sutaupyti lėšų. Finansinės priemonės paleidimas planuojamas gegužės pabaigoje, sutvarkius IT sistemas ir patvirtinus schemą žemės ūkio ministro įsakymu.

KRK pirmininkas Bronis Ropė teigė, kad tokia finansinės priemonės pradžia yra stipriai vėluojanti. Jis teiravosi, ar negalėtų priemonė pradėti veikti anksčiau, nes situacija ne viename žemės ūkio sektoriuje sudėtingėja ir spaudimas dėl finansinės pagalbos – didėja. „Mes jau nuo gruodžio vidurio raginame, kad būtų galimybė pagelbėti pieno ūkiams, dabar ir kiti sektoriai skundžiasi. Pagalbos reikia jau dabar“, – akcentavo KRK pirmininkas.

R. Mininienė aiškino, kad buvo daug dirbta su ILTE, derinta kiekviena schemos pozicija: „Tai, ką pristačiau, yra kompromisiniai sprendimai.“

Ūkininkų atstovams kilo neaiškumų dėl bankų pažymų, kurios turėtų būti išduodamos tais atvejais, kai bankas dėl užstato stokos ar kitų aplinkybių atsisako skolinti žemdirbiams. Svarstyta, ar komerciniai bankai tokias pažymas išduos. Labiau tikėtina, kad jie siūlys paskolas su sunkiai pakeliamomis palūkanomis.

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vicepirmininkas Gedas Špakauskas priminė žemdirbių pageidavimą, kad į ILTE valdybą būtų įtraukti asmenys, kurie labiau nusimanytų apie žemės ūkį. O LŪS prezidiumo narys Šarūnas Šiušė siūlė ILTE institucijoje įkurti Žemės ūkio departamentą, kad būtų glaudesnis bendradarbiavimas su ūkininkais.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.