ES aukščiausio lygio vyno politikos grupei, susirinkusiai rugsėjo 11 d., buvo pavesta tiksliai diagnozuoti sektoriui kylančias krizes ir pradėti rengti naują ES teisės aktų sistemą.
ES žemės ūkio komisaras Januszas Wojciechowskis dar 2024 m. gegužės 27 d. Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos posėdyje paskelbė apie Aukščiausio lygio grupės įkūrimą, atsižvelgdamas į Europos vyno sektoriaus prašymus.
Teiks pasiūlymus
Per pastaruosius du dešimtmečius ES vyno sektorius buvo sėkmingas ir pirmavo pasaulyje, o eksporto vertė per tą laikotarpį išaugo tris kartus. Nepaisant šios sėkmės ir svarbaus indėlio į ES BVP, šis sektorius dabar susiduria su dideliais iššūkiais dėl ilgalaikio vidaus vartojimo mažėjimo, vartotojų pasirinkimų pasikeitimo ir nestabilaus tarptautinio konteksto, turinčio įtakos pagrindinėms mūsų eksporto rinkoms. Be to, dėl klimato kaitos šis sektorius susiduria su vis labiau nenuspėjamomis gamybos sąlygomis ir derliumi.
Pagal posėdžio darbotvarkę tarp dalyvių yra įvairios vyno sektoriaus organizacijos, įskaitant AREV, CEEV, CopaCogeca, EFOW, CEVI, ViaCampesina ir IFOAM.
„Mums reikia strateginio požiūrio, naujo mąstymo šiam sektoriui“, – Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitete Europos parlamento nariams komentavo Komisijos Žemės ūkio generalinio direktorato pareigūnas Pierre'as Bascou.
Dar du susitikimai vyks spalio ir lapkričio mėn., o išvados ir politikos rekomendacijos bus pateiktos gruodžio mėn. P. Bascou dar sakė, kad 2025 m. vasarą Komisija pateiks pasiūlymus dėl teisės aktų Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformos kontekste.
Šie klausimai yra dar svarbesni Sąjungai, nes rinkos vertė yra 100,3 mlrd. eurų, todėl įnašas į ES bendrąjį vidaus produktą (BVP) yra 130 mlrd. eurų arba 0,8 proc. BVP.
Pažanga Švedijoje
Kol visos ES lygmeniu vyno sektorius susiduria su nuosmukiu, atskirose Bendrijos šalyse pastebimos atvirkštinės tendencijos.
Visai neseniai Švedijos vyno pramonė sulaukė labai teigiamų signalų, kai 18 tarptautinių vyno degustatorių pripažino švediško vyno pažangą. Tarp šių degustatorių buvo vieni įtakingiausių pasaulio someljė, vyno ekspertų bei gamybos meistrų. Jų užduotis buvo aklai išbandyti geriausius Švedijos vynus lyginant su lygiaverčiais vynais iš visos Europos. Degustacija vyko pagal griežtas taisykles, kurias sukūrė Kristianstado universitetas bei Švedijos Maisto sveikatos ir mažmeninės prekybos centras.
Pirmą vietą iškovojo švedų 2021 metų derliaus „Immelen“ vynas, gaminamas Skane pusiasalyje. Po to sekė prancūzų klasika – „Louis Jadot Pouilly-Fuissé“ 2022, o štai trečioje vietoje įsitvirtino angliška staigmena: putojantis vynas „Classic Cuvée Extra Brut“ iš Langham Culver. Visus degustacijos rezultatus galima pamatyti čia.
Iš viso aklai paragauti 24 vynai, iš kurių dvylika buvo švediški ir dvylika europietiškų. Švediški vynai buvo atrinkti iš tų, kurie gavo aukščiausius įvertinimus plačioje akloje švediškų vynų degustacijoje, vykusioje birželio mėnesį. Europos vynai parinkti taip, kad savo stiliumi ir kaina atitiktų Švedijos vynus. Tačiau "The Swedish Wine Tasting 2024" šia degustacija nesibaigs, aiškina projekto grupė – išsami ataskaita apie švedišką vyną ir kokybę bus paskelbta jau šį mėnesį, o tai, projekto sumanytojų nuomone, leis švediškam vynui įsiveržti į Europos rinkas.
Batalijos EP
Grįžtant prie europietiškų reikalų, per diskusiją komitete EP nariai paragino visas frakcijas priimti aiškius sprendimus dėl vyno sektoriaus pertvarkos bei skatinimo.
Dešinieji europarlamentarai paragino grįžti prie vyno skatinimo politikos, siekiant paskatinti vidaus rinką ir vartojimą, nurodydami alkoholio reklamos apribojimus, numatytus Europos audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų (AVMS) direktyvoje.
Centro dešiniųjų frakcija EPP taip pat paragino panaikinti nacionalinius teisės aktus dėl įspėjimų apie alkoholio poveikį sveikatai, kaip tai padarė Airija dar 2023 m. sausį.
Tačiau dalis Europos parlamento gali nesutikti. Juk 2023 m. pradžioje europarlamentarai sunkiai kovojo dėl to, ar BECA (Beating Cancer Action Plan) ataskaitoje terminą „kenksmingas“ sieti su „alkoholio vartojimu“.
Vynas Lietuvoje
Priminsime, kad pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginį planą, vynininkystės sektoriuje dirbantys ūkininkai gali gauti paramą.
Beje, interaktyviame žemėlapyje yra pažymėtos geriausios Lietuvos vyninės, kurias galima aplankyti ir paragauti ten gaminamos produkcijos. Juolab, kad nuo 2022 m. Lietuva oficialiai įtraukta į ES vynuogių vyndarystės šalių sąrašą.
Parengė Ričardas Čekutis