Columbus +2,9 °C Debesuota
Ketvirtadienis, 19 Grd 2024
Columbus +2,9 °C Debesuota
Ketvirtadienis, 19 Grd 2024

Geologai: daugeliui paprasti akmenys ir uolienos – svarbi architektūros istorijos dalis

2024/07/14


Lietuvos geologijos tarnybos specialistų teigimu, statant gražiausias mūsų pilis ir bažnyčias, buvo naudojami vietiniai geologiniai ištekliai – granitas ir kiti lauko rieduliai, dolomitas, klintis, smiltainis, smėlis, žvyras, molis. Tik greičiausiai dažnas nėra pagalvojęs, kad iš pažiūros paprasti „akmenys“ svarbūs ir mūsų architektūros istorijai.

Dolomitas buvo plačiai naudojamas pastatų apdailai, pamatų ir sienų statybai. Kaip pavyzdį galima minėti Vilniaus universiteto senųjų pastatų fasadus. Trakų salos pilies sienos ir pamatai taip pat iš dolomito, suteikiančio piliai struktūrinį vientisumą. Beje, ir Kauno pilies rekonstrukcijos darbams buvo naudojamas dolomitas. Taigi, ši medžiaga svarbi tiek senovės, tiek šiuolaikinėje architektūroje.

Granitas, dažnas Baltijos regione, – kieta uoliena, atspari atmosferos poveikiui. Jis buvo naudojamas Vilniaus katedros pamatams ir kai kuriose sienose. Gedimino pilies pamatus ir gynybines sienas taip pat statė iš granito, kad pilis būtų tvirta ir ilgaamžė. Įdomu tai, kad Žvėryno tiltas, Vilniuje pastatytas 1906 m., buvo vienas pirmųjų Lietuvoje tiltų, kurio statybai naudotas granitas.

dolomitas granitas

Dar viena svarbi medžiaga Lietuvos architektūroje – klintis. Klinčių fasadai ir sienų apdaila didingą išvaizdą suteikia Vilniaus katedrai. Statant Trakų ir Raudondvario pilis taip pat neapsieita be šios uolienos. Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčia, pastatyta XIII a., – viena seniausių šalies bažnyčių, kurios statybai naudotos klintys. Ji išlaikė daugelį originalių elementų, patvirtinančių klinčių ilgaamžiškumą.

Smiltainis (susicementavęs smėlis) buvo naudojamas pastatų fasadams, grindims ir interjero detalėms. Smiltainio fasadai ir interjero elementai Vilniaus universiteto pastatams suteikia istorinę vertę. Išlaikant autentiką, smiltainis naudotas ir Gedimino pilies bokšto atstatymo darbams. Smiltainis buvo naudojamas ir Trakų piliai.

klintis smiltainis

Smėlis ir žvyras, susiklostę atsitraukiant ir sutirpstant ledynams, – būtinos medžiagos betono ir mūro mišiniuose. Antano Smetonos laikais statant tiltus, pvz., Kauno Aleksoto tiltą, žvyras ir smėlis naudoti kaip pagrindinės medžiagos, užtikrinančios konstrukcijų tvirtumą ir ilgaamžiškumą.

Molis buvo plačiai naudojamas plytų, stogo čerpių ir keramikos dirbinių gamyboje. Apžiūrinėdami Vilniaus senamiesčio pastatus, Raudondvario ir Trakų pilis, iškart tuo įsitikinsite. Pažaislio vienuolynui, baroko stiliaus šedevrui, molio plytos savo suteikia tvirtumą ir išskirtinį grožį. Šv. Onos bažnyčia Vilniuje – gotikos architektūros šedevras, šimtmečius garsėjantis nuostabiu raudonų plytų fasadu ir puošniais gotikiniais bokštais.

žvyras rieduliai

Akmens amžiuje iš riedulių buvo gaminami įvairūs įrankiai, ginklai, vėliau – statomi gynybiniai įtvirtinimai, pilys, bažnyčios ir kiti pastatai, grindžiami keliai. Taigi nenuostabu, kad jie naudoti statant Vilniaus katedrą, Gedimino, Trakų, Kauno pilis. Be architektūros, rieduliai buvo naudojami kaip riboženkliai, krantų ir šlaitų tvirtinimui, paminklams ir skulptūroms. Taip pat jie turėjo mitologinę reikšmę, todėl buvo laikomi šventais akmenimis ir siejami su gamtos dvasiomis.

rieduliai

 

LGT informacija

Viršelyje – Riedulių parkas Žemės gelmių informacijos centre Vievyje (LGT nuotr.)

Dalintis

Verslas