Geriausias startas augimui

Substratų įvairovė

Substratu vadiname dirbtinai paruoštą mišinį augalams auginti, sudarytą iš kelių komponentų. Yra įvairiausių substratų: šiltnaminių daržovių sėjai, agurkų, pomidorų, paprikų, salotų daigams auginti, svogūnams (laiškams) želdinti konteineriuose, gėlėms sėti ir auginti bei kt.

Substratai fasuojami į 5, 10, 20, 40, 50, 70, 250, 300 litrų talpos maišus, užima nedaug vietos, juos patogu transportuoti.

Renkantis substratą reikėtų atkreipti dėmesį į jo paskirtį, kadangi substratai skiriasi ne tik naudojamų durpių frakcija, trąšų ir kitų maistinių medžiagų kiekiu, tačiau ir rūgštingumu (pH). Pavyzdžiui, jei pomidorus reikia sėti ir auginti 5,5–6 pH substrate, tai šilauoges – 3,5–4 pH, nes jos yra rūgščiamėgiai augalai. Be labiausiai paplitusių durpinių substratų, dabar vis dažnai naudojami ir iš kokoso plaušų gaminami arba jais pagerinti substratai.

Smulkus substratas – sėjai

Durpės – populiariausias substratas gėlėms ir daržovėms, sodinukams, uogakrūmiams ir įvairiems dekoratyviniams augalams auginti bei mulčiuoti. Jos taip pat naudojamos ir vejų sėjai, kapų priežiūrai, kambarinėms gėlėms auginti.

Būna kelių durpių frakcijų substratai: smulkus – visos dalelės mažesnės kaip 20 mm, vidutinio smulkumo – 20–25 mm dalelės, vidutinio stambumo – 25–40 mm, stambus – didesnės kaip 40 mm. Iš smulkios frakcijos pagaminti substratai (pavyzdžiui, 0–5 mm) skirti sėklų sėjai, daigams auginti ir dauginti, o iš stambesnės frakcijos – didesniems augalams auginti. Kuo augalo didesnis šaknynas, tuo substratas turi būti stambesnis.

Biologiškai švari ir maistinga terpė

Durpių įmonėse pagal parengtas receptūras gaminami įvairių rūšių durpių mišiniai. Jų gamybai naudojama švari, sterili, neužteršta ligomis, kenkėjais ir piktžolių sėklomis biologinė terpė – aukštutinio tipo samaninės didžialapių samanų (Sphagnum), arba šviesiosios, ir žemutinio tipo (juodosios) durpės.

Be durpių, į substratus dedama įvairių priedų: kalkinimo medžiagų (kalkių, kreidos, klintmilčių), kompleksinių trąšų (jų kiekis priklauso nuo to, kokiems augalaus auginti bus skirtas substratas), biohumuso, smulkinto molio.

Substratuose yra subalansuotas trąšų ir mikroelementų kiekis, atitinkantis augalų poreikius. Į substratą papildomai dedama medžiagų, gerinančių vandens sugeriamumą ir stabdančių jo išgaravimą.

Todėl substratas geriau nei paprastas dirvožemis sulaiko drėgmę, gėlės, daržovės ir kita augmenija ilgiau neišdžiūsta, nereikia jų taip dažnai laistyti. Substratuose augantys augalai vešliai auga, ilgai ir gražiai žydi.

Naudinga žinoti:

• Kompostuota medžio žievė sulėtina vandens garavimo procesą, palaiko vėsią temperatūrą, padeda drenuoti substratą, apsaugo nuo susislėgimo, gerina deguonies patekimą į šaknų zoną.
• Kompostas – tai skirtingo mineralizacijos lygio įvairių organinių medžiagų mišinys (pūdinys). Kartu su apirusiomis organinėmis liekanomis jame yra mikroorganizmų, kurie praturtina dirvos biologinį aktyvumą. Turi augalams reikalingų mikro ir makro mineralinių medžiagų. Atkuria dirvos struktūrą.
• Perlitas – baltos spalvos, bekvapis, labai lengvas, neutralaus pH. Tai aukštoje temperatūroje (850–1000 °C) kaitinta vulkaninė uoliena su tūkstančiais mažų oro „kišenėlių“, kurios leidžia greitai pasiimti ir atiduoti vandenį, turi aeracinių savybių. Tinka augalams įšaknydinti.
• Klintmilčiai skirti rūgštingumui sureguliuoti, aprūpina augalą kalciu (Ca) ir magniu (Mg).
• Optimalus substrato drėgnis turi būti 50–60 proc.
• Sauso substrato tankis – tai substrato svorio ir tūrio santykis. Tankis išreikštas g/l, g/kub. cm arba kg/kub. m, pavyzdžiui, durpinio substrato sėjai – 95 kg/kub. m. Sauso substrato tankiui nustatyti naudojamas LST EN 13041 standartas.

Paskirtis renkantis ­– svarbiausia

Renkantis pirkti durpinį substratą ant maišų nurodyta jo paskirtis: universalus, sėklų sėjai ar kokiai augalų grupei auginti. Nurodyta, iš kokių žaliavų – durpių ir kitų sudedamųjų dalių pagamintas substratas: kalkinimo medžiagos ir jų kiekis; trąšos (mikroelementai turėtų būti chelatinės formos, nes tokius geriau įsisavina augalai); substrato rūgštumas pH (optimalus pH 5,5–6,8) vienetais, EC mS/cm – elektrinis laidis; substrato drėgnis proc.; sauso substrato tankis kg/kub. m; struktūra mm; papildomos medžiagos, gerinančios vandens sugeriamumą ir stabdančios jo išgaravimą.

Substratus geriausia rinktis pagal jų paskirtį, nes sudėtis tikrai skiriasi. Substratuose, skirtuose daržovėms sėti ir dauginti, paprastai yra mažiau maisto medžiagų, todėl toliau jame auginant augalus po 2–3 savaičių reikia papildomai tręšti kompleksinėmis trąšomis.

Į substratus agurkams, pomidorams, paprikoms auginti dedami atitinkamai didesni mineralinių trąšų kiekiai.

Substratuose su moliu ne taip greitai išsiplauna maisto medžiagos, geriau laikosi drėgmė.

Druskų koncentracija substrate

Dauguma žmonių sėkmingai renkasi substratus pagal paskirtį, užrašytą ant jų pakuostės. Tačiau tie, kurie nori gilintis dar labiau, turėtų nusimanyti, kokią reikšmę turi druskų koncentracija substrate.

Druskų koncentraciją sudaro ištirpusios augalams reikalingos maisto medžiagos bei kitos tirpiosios druskos.

Nuo druskų koncentracijos priklauso substrato tirpalo elektros laidumas. Sutrumpintai jis žymimas EC. Paprastai druskų koncentracija išreiškiama mS/m (milisimensais į metrą) arba gali būti nustatyta ir išreikšta g/l. Labiausiai druskų koncentraciją didina ištirpusios kalcio ir magnio druskos.

Ir kam visa tai reikia žinoti? Daugumai daržovių tinkamiausia druskų koncentracija būna 1,5–2,5 mSm/m. Maža druskų koncentracija parodo, kad substrate yra nedaug augalams reikalingų maisto medžiagų.

Kodėl vis tiek neauga?

Nusipirkome substratą, kasdien kalbamės su augalėliu ir laukiame, kada jis stiebsis į viršų. Tačiau nepadeda nei kalbos, nei saulės šviesa, nei stebuklingas substratas. Kodėl?

Viena iš priežasčių gali būti per didelis amoniakinio azoto (NH3) kiekis. Geriausia, kad substratuose, skirtuose daigams auginti, būtų kuo mažesnė dalis amoniakinio azoto, nes šaltesniu ir ypač ūkanotu oru šis elementas gali pakenkti.

Substrate esantis amoniakas augalams kenktų mažiau, jei neleistume substratui užmirkti, jame būtų pakankamai oro ir palaikytume augalų augimui reikalingą optimalią temperatūrą. Jeigu berdami į vazonėlius substratą smarkiai suspausime ir per daug suliesime, liks per mažai oro, mikroorganizmai, versdami amoniaką, sunaudos deguonį ir augalų šaknys pradės dusti.

Be to, perkalkintame substrate, kurio pH aukštesnis negu 7, didesnė dalis surišto amoniako gali tapti laisvu, o jis dar pavojingesnis augalų šaknims.

Optimali temperatūra

Vien substratas stebuklo taip pat nepadarys. Esant žemai oro ir ypač substrato temperatūrai, augalai nepajėgia pasisavinti fosforo, nors jo substrate ir būtų pakankamai. Augalų viršūnėlės įgauna violetinį atspalvį ir skursta.

Patartina įsigytą substratą paskleisti šiltoje patalpoje, sulieti šiltu vandeniu ir kelis kartus jį permaišyti. Tik po 1–2 dienų dėti į vazonus ar maišus, kuriuose bus sėjamos sėklos ar auginami augalai. Po dviejų trijų savaičių augalus reikia papildomai tręšti kompleksinėmis trąšomis.

Pagiriamasis žodis kokosų pluoštui

Kokosų pluoštas – tai gamtinis natūralus substratas, gaminamas iš kokosų riešutų plaušų. Jis išleidžiamas sausų presuotų plytų ir nepresuotų ryšulių pavidalu.

Kokosų pluoštas užtikrina optimalų oro ir vandens režimą, kuris lemia gerą šaknų sistemos išsivystymą, taip pat kur kas pagerina maisto medžiagų pasisavinimą.

Kokosų pluoštas pranašesnis už durpių substratą ar mineralinę vatą: tai ekologiškas ir ekonomiškas, geriau panaudojamas, šilumai pralaidus organinis gruntas, pH artimas neutraliam – apie 6,3–6,5, nekeičia struktūros, mažai druskingas, neužterštas piktžolių sėklomis ir kt., jame puikiai įsišaknija augalai, galima pakartotinai naudoti dar 2–3 metus. Nėra problemų utilizuojant (skirtingai nei mineralinę vatą), galima kompostuoti, panaudoti mulčiui, gerinti dirvą soduose bei gėlynuose.

Panaudojamas kelis kartus

Kokosų pluošte vystosi Trichoderma genties grybai, kurie neleidžia vystytis ligoms. Šiame naujame substrate išauginti pomidorų vaisiai ir kitos daržovės yra kur kas geresnės kokybės, panašios į išaugintas ekologiškai. Dabar užsienio šalių šiltnamiuose ir Lietuvoje UAB „Kietaviškių gausa“ daržovėms auginti plačiai, apie 50–70 proc., naudojamas kokosų pluoštas, palaipsniui atsisakant auginimo mineralinėje vatoje.

Kokosų pluoštas puikiai tinka pomidorams, agurkams, paprikoms auginti. Pluoštas kompaktiškai supakuotas – 500 g substrato plyta sugeria 4 litrus vandens ir išbrinksta iki 6–7 litrų tūrio. Tą patį substratą galima panaudoti kelis kartus, auginti įvairius augalus, juos keisti.

Prieš naudojant kokosų plaušų substratą, rekomenduojama atlikti substrato agrocheminę analizę.

„Rasų“ korespondentė Rūta ANTANAITIENĖ

Rūtos Antanaitienės nuotraukos

Žurnalo „Rasos“ archyvo informacija

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.