Gerovės valstybė. Sodiečiams nė dirbti nebereikia

„Ūkininko patarėjuje“ (Nr. 112) išspausdinus straipsnį „Pinigais lietuvaičio į darbą neprisišauksi“ sulaukėme pasipiktinusių sodiečių skambučių. Jie bandė paaiškinti, kodėl kaimo žmonės mieliau gyvena iš bedarbio pašalpų, bet dirbti nebenori, nors jiems siūlomas ir 1 000 Eur atlyginimas (į rankas). Kiti skaitytojai piktinasi, kad Užimtumo tarnyba tapo ne darbo ieškanti bedarbiams, o pašalpų mokėjimo institucija. Todėl ŪP pasidomėjo, ar pakankamą kontrolę atlieka Užimtumo tarnybos specialistai, kad nebūtų taip, kai užsiregistravusieji bedarbiai triūsia nelegaliai (kai kurie net užsienio šalyse), bet nurodytu laiku sugeba atvykti į Užimtumo tarnybą „atsižymėti“, kad vis dar nedirba ir ieško darbo.

Pabėgo trys geri darbuotojai

Sasnavoje (Marijampolės sav.) gyvenantis Antanas Papečkys pastebėjo, jog ūkininkai darbdaviai vengia atskleisti tikrąją situaciją. Jis teigė 25-erius metus „Kaimo statyboje“ išdirbęs poliakalės mašinistu. Ir papasakojo konkretų pavyzdį, kaip elgiasi darbdaviai. Anksčiau Šakių r. veikusi žemės ūkio bendrovė „Grūduva“ kartą paprašė A. Papečkio sukalti 42 polius. Vyriškis už darbą suderėjo neblogą kainą, o kai tą darbą jis atliko per dvi dienas, darbdavys už galvos susiėmė: „Tu mums per brangus“. Matyt, pastarasis tikėjosi, palygindamas kitų darbininkų darbų spartą, kad A. Papečkys tuos polius kals kokią savaitę. A. Papečkys dar pasakojo, kaip iš vieno Sasnavos ūkininko savaitgalį pabėgo trys geri darbuotojai. Vienas iš jų, sugebantis atlikti visokius darbus – virinti, tekinti, apie elektrą išmanantis ir t. t., pasiguodė: „Nukūliau 300 ha javų ir už tą darbą gavau tik 300 eurų. Tai koks žmogus pas tokį ūkininką gali dirbti?“ Paskui ūkininkas verkė – nėra darbininkų, kur rasti kombainininkų? Pasak A. Papečkio, taip ir būna, kai darbininką, visą dieną iki sutemų plušėjusį laukuose su purkštuvu, grįžusį dar varo kombainą remontuoti.

„Jei geri orai, pjovimas kombainu trunka dvi savaites. Tai koks žmogus gali ateiti pas ūkininką, padirbėti dvi savaites ir paskui vėl darbo ieškoti? Tie darbdaviai tikros situacijos, žinokite, nepasakoja. Esu polius kalęs ir Šiaulių r. esančioje žemės ūkio bendrovėje „Ginkūnų agrofirma“. Ūkis yra priemiestinis. Todėl dar sunkiau surasti darbininkų, kadangi niekas nenori dirbti fermose, geriau kad ir už mažesnį atlyginimą darbą susirasti mieste. Sėdi sau statybos įmonės naujame ekskavatoriuje kaip koks direktorius ir vargo nemato. Kam jam važiuoti į kaimą.  Mano sesuo yra dirbusi vienoje žemės ūkio bendrovėje. Trečią valandą nakties jai reikėdavo keltis – varyti karves į melžimo aikštelę. Niekas naktinio darbo neįvertina. Ten gaudavo 700 eurų, o darbas tikrai labai sunkus“, – pasakojo A. Papečkys.

Jo manymu, darbininkų yra, tik nedaug tokių darbdavių, kurie sąžiningai mokėtų už atliktą darbą. Štai Marijampolės savivaldybės Padovinio žemės ūkio bendrovės fermose yra puiki tvarka, darbininkai viskuo aprūpinami, geri atlyginimai ir darbininkų ten netrūksta.

„Sasnavoje yra ir tokių vaikščiojančių darbininkų, kuriuos dar galima prisiprašyti uogas parinkti, prie miško darbų padirbėti. Prievarta bedarbių nenuveši į darbą, kaip bulių į skerdyklą, nes jie mano esantys normalūs žmonės, tik turi kitokį supratimą apie darbą“, – ŪP kalbėjo A. Papečkys.

Kam registruoti tokias nesąmones?

Jurbarko r. ūkininkas, prisistatęs Jurgiu, sakė žadantis baigti ūkininkavimą, kadangi darbininkų nebeįmanoma rasti, ir klausė, kam reikalinga Užimtumo tarnyba, nesugebanti rasti darbininkų.

Jurgis plėtoja mišrų augalininkystės ir gyvulininkystės ūkį, kuriame – 120 melžiamų karvių. „Augalininkystėje problemų nėra. Jei vieną dieną traktorininkas neatėjo į darbą, tai galima atlikti ir kitą dieną. Su melžėjomis šiuo metu viskas tvarkoje, jos dirba gerai. Bet vargas su fermos mechanizatoriais, jeigu ateina, tai pragėrę teises, geriantys, išdirba iki pirmo atlyginimo ir dingsta. Negali žinoti, ar jis gers keturias dienas, ar savaitę, o gal mėnesį. Nebežinau, kaip tada planuoti darbus. O apie mūsų valdžią nebėra nė ką kalbėti – atitolusi nuo žmonių, nebendraujanti. Tik žurnalistą dar gali pasikviesti į pagalbą... Faktiškai mes neturime valstybės valdymo, viskas plaukia savieiga“, – piktinosi Jurbarko r. ūkininkas.

Jis stebėjosi, kodėl tiek metų Užimtumo tarnyboje laikomi bedarbiai, gaunantys visas socialines garantijas. Niekas nedaro jokių vertinimų, analizės. Dar visai neseniai bedarbiai seniūnijose atlikdavo visokius viešuosius darbus.

„Bedarbiai mano, kad atidirbimas už pašalpas pažeidžia jų teises, yra priverstinis darbas. Ir seniūnai už galvos stveriasi – bedarbių registruota daug, bet norinčių dirbti – nėra. Užimtumo tarnyba tokių turėtų neregistruoti, kadangi jie nenori dirbti. Kam registruoti tokias nesąmones? Kokia iš to nauda valstybei? Paskui valdininkai kalba, kad negalima užsieniečių darbininkų įsileisti, nes ir pas mus yra pakankamai daug savų bedarbių“, – ŪP aiškino Jurgis.

Ūkininkas įsitikinęs, kad, jei nenori dirbti lietuvaičiai, turėtų dirbti užsieniečiai. Dėl valdžios neprotingų draudimų gamyba negali nukentėti. „Gamyklos dar gal ir gali sustoti, o kas atsitiks, jei nešersime gyvulių, nepamelšime karvių? Beliks tik parduoti. Taip specialiai viskas naikinama, kad kaime neliktų gyvulių. Jau netrukus karves pamatyti galėsime tik nuvažiavę į Nyderlandus. Lietuvoje karvių belikę tik ten, kur prastesnės žemės. Dabar kalbėti apie mūsų valdžią yra tas pats, kaip ranka numoti“, – piktinosi A. Papečkys.

Iš tikrųjų, oficialios statistikos duomenimis, Lietuvoje bedarbių pasiūla keturis kartus viršija darbo jėgos paklausą, bet darbuotojų vis tiek trūksta visose sferose. Ne išimtis – ir žemės ūkis. Tad kas užimtumo srityje turėtų padaryti tvarką?

Užimtumo tarnyba – gerai dirbanti?

Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė į klausimą, kodėl mūsų šalyje taip yra, ŪP tiesiai šviesiai atsakė: „Mūsų stebėsena rodo, kad apie 80 proc. neįsidarbinusių klientų, gavę tinkamo darbo pasiūlymo rekomendaciją ir nuvykę pas darbdavius, sugrįžę į Užimtumo tarnybą informuoja, kad pasirinktas kitas kandidatas arba jis netinka. Tačiau vėliau girdime iš darbdavių, kad darbo ieškantys asmenys prašo, jog jie parašytų, kad darbuotojas netinka šiam darbui.“

Balnanosienė teigė, kad grįžtamajam ryšiui užtikrinti rekomendacijoje dėl darbo pasiūlymo darbdavys turi nurodyti priežastį, kodėl siūlomas kandidatas netinka konkrečiam darbui. Darbdavys gali rinktis iš keturių atsakymų variantų: asmuo pakviestas dalyvauti tolesnėje atrankoje, pasirinktas kitas kandidatas, trūksta įgūdžių ir ketvirtas – atsisakė siūlomo darbo. Deja, pastarojo įrašo darbdaviai beveik niekada neįrašo rekomendacijose.

„Tokiu atveju, manau, ne visada ir darbdaviai elgiasi principingai, nerodo nepakantumo asmenims, piktnaudžiaujantiems situacija. Jei darbdavys įrašytų, kad darbo ieškantis asmuo atsisakė priimti darbo pasiūlymą, Užimtumo tarnyba taikytų sąlygą dėl bedarbio statuso netekimo (be teisės į bedarbio statusą 6 mėn.)“, – pasakojo Užimtumo tarnybos vadovė.  Balnanosienės pastebėjimu, užtikrinant įdarbinimo tarpininkavimo procesus, Užimtumo tarnyba naudoja nuotolinės atrankos galimybes arba, esant dideliam darbuotojų poreikiui, organizuoja darbuotojų atrankas (darbo muges) klientų aptarnavimo skyriuose. Tuo gali pasinaudoti ir žemės ūkyje dirbantys darbdaviai, kurie yra įregistravę laisvas darbo vietas Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje. Tokios atrankos metu 88 klientai iš Užimtumo tarnybos, apie kuriuos rašyta aukščiau minėtame ŪP straipsnyje, būtų aiškiai ir greitai identifikuoti, o ūkininkei iš Rusnės nebūtų reikėję gaišti tiek laiko ir jiems skambinti.

Balnanosienė pasidžiaugė, kad tik aktyviai bendradarbiaujant su darbdaviais ir kitais socialiniais partneriais pasiekta gerų rezultatų

mažinant nedarbą bei didinant gyventojų užimtumą aukštą nedarbą turinčiose savivaldybėse. Bendromis pastangomis sumažėjo ilgalaikių bedarbių ir nedirbančių asmenų Joniškio r. savivaldybėje, kur nedarbas šiais metais nuo 19,3 proc. nukrito iki 11 proc. Nepanašu, kad Užimtumo tarnyba tikrai nieko neveikia, įdarbindama darbo ieškančiuosius. Pasak I. Balnanosienės, tęsiamas kartu su 23 savivaldybėmis keletą metų įgyvendinamas „Užimtumo skatinimo ir motyvavimo paslaugų nedirbantiems ir socialinę paramą gaunantiems asmenims modelis“. Šio projekto dalyviai gauna psichologo konsultacijas ir mokymus (individualūs ir grupiniai užsiėmimai), teisininko, socialinio darbuotojo, pavėžėjimo paslaugas, krizių valdymo, priklausomybių individualias konsultacijas, finansinio raštingumo mokymus.

„Manau, kad visi kartu solidariai – ir darbdaviai, ir valstybinės įstaigos, ir patys gyventojai – turėtume netoleruoti nesąžiningų, piktnaudžiaujančių ir nelegalia veikla užsiimančių arba dirbančių užsienyje asmenų ir tuo pačiu besinaudojančių valstybės teikiama parama. Žinant tokius atvejus apie tai reikėtų informuoti Valstybinę darbo inspekciją ir Valstybinę mokesčių inspekciją“, – ŪP teigė I. Balnanosienė.

Ji taip pat paaiškino, kad karantino laikotarpiu laikinai mokėta darbo paieškos išmoka darbo ieškantiems asmenims jau nebemokama, paskutiniai mokėjimai atlikti iki rugsėjo pabaigos ir nuo spalio mėnesio jos jau nebeskiriamos.

Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje rugsėjo mėnesį žemės ūkio darbdaviai registravo 820 laisvų darbo vietų, dauguma –  61,3 proc. – skirtos nekvalifikuotam darbui. Spalį 204 žemės ūkio sektoriaus darbdaviai įregistravo 1,3 tūkst. laisvų darbo vietų. Pusę jų pateikė UAB „Baltic Champs“ (grybų ir valgomųjų trumų auginimas). Daugiausia – 90 proc. įmonių – įregistravo po 1–3 laisvas darbo vietas. Daugiausia darbo pasiūlymų žemės ūkyje – Šiaulių apskrityje (38,7 proc.). 6-iose iš 10-ies apskričių registruotų laisvų darbo vietų žemės ūkyje – mažiau nei po 50.

2021-11-05

ŪP korespondentas Stasys BIELSKIS

Užimtumo tarnybos ir Loretos PAPEČKIENĖS nuotraukos