Gitanas Nausėda Seimui siūlo Mindaugą Sinkevičių skirti vadovauti Vyriausybei

„Vadovaudamasis Konstitucija ir atsižvelgdamas į politinių partijų išreikštą valią sudaryti valdančiąją koaliciją, teikiu Mindaugo Sinkevičiaus kandidatūrą į Lietuvos ministro pirmininko pareigas“, – iš Seimo tribūnos ketvirtadienį sakė G. Nausėda.

Jo teigimu, geopolitinė situacija reikalauja išlaikyti mažiausiai 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) finansavimą gynybai ir užtikrinti efektyvų bei skaidrų šių lėšų panaudojimą krašto apsaugos sistemai stiprinti, tęsti paramą Ukrainai, pasirengti pirmininkauti ES Tarybai.

42-ejų Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderis vadovauti XXI Vyriausybei sutiko po to, kai pasikeitus valdančiajai koalicijai iš premjerės pareigų pasitraukė Inga Ruginienė. Jos kabinetas darbą baigė antradienį.

Balsuoti dėl M. Sinkevičiaus skyrimo Vyriausybės vadovu Seimas planuoja kitą savaitę, birželio 30 dieną. Prieš tai kandidatas susitiks su Seimo frakcijomis.

Seimui pritarus naujojo premjero kandidatūrai, jis ne daugiau kaip per 15 dienų turės Seimui pateikti su prezidentu suderintą naująjį Ministrų kabinetą ir Vyriausybės programą. Jai taip pat turės būti pritarta per balsavimą.

Nauja valdančioji dauguma sudaryta socialdemokratams nutraukus sutartį su „Nemuno aušra“.

Birželio viduryje naujos valdančiosios koalicijos sutartį pasirašė Lietuvos socialdemokratų partijos, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ bei Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijų seniūnai. Ši koalicija Seime turi 75 balsus.

Pagal dokumentą naujajame kabinete keisis mažiausiai keturi ministrai – demokratai deleguos vadovus Žemės ūkio, Energetikos ir Sveikatos apsaugos ministerijoms, o Aplinkos ministerijos vairą perims socdemai.

Planuojama, kad I. Ruginienė turėtų grįžti dirbti į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją. Daugiau galimų kandidatų į ministrus politikai kol kas neatskleidžia, motyvuodami poreikiu pavardes suderinti su prezidentu.

Pats M. Sinkevičius šiuo metu eina Jonavos rajono mero pareigas. Jis rajonui su pertraukomis vadovauja nuo 2011 metų. Tapęs premjeru politikas privalės atsisakyti mero pareigų.

LSDP lyderis nuo 2023 metų buvo įtariamas „čekiukų“ byloje dėl nepagrįsto tarnybinių lėšų naudojimo jam dirbant Jonavos tarybos nariu, kai už minimas lėšas įsigijo du televizorius ir kitas ryšių paslaugas.

2024 metų spalį Apeliacinis teismas įsiteisėjusiu nuosprendžiu jį nuteisė ir uždraudė kelerius metus eiti viešąsias pareigas, dėl to politikas neteko Jonavos mero posto.

Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pernai pavasarį nutraukė jo baudžiamąją bylą, konstatavęs, kad M. Sinkevičius galimai padarė tarnybinį nusižengimą, neturintį užtraukti baudžiamosios atsakomybės. Po to jis grįžo vadovauti Jonavos rajono savivaldybei.

Pernai vasarą M. Sinkevičius tapo laikinuoju LSDP pirmininku, kai iš šių pareigų pasitraukė Gintautas Paluckas, o šių metų pavasarį jis išrinktas nuolatiniu partijos vadovu. Pasak M. Sinkevičiaus, tai buvo vienas iš motyvų imtis premjero pareigų.

Žada per likusį kadencijos laiką veikti ryžtingai ir kryptingai

„Šiandien verčiame naują puslapį. Performuota valdančioji koalicija, buriamas naujas Ministrų kabinetas. Iki Seimo rinkimų lieka du su trupučiu metų, ir naujoji koalicija pasiryžusi veikti ryžtingai, energingai ir kryptingai“, – ketvirtadienį prisistatydamas Seime kalbėjo socialdemokratų pirmininkas.

„Naujoji programa bus ambicinga, o buriama komanda, tikiu, bus tikrai kompetentinga ją įgyvendinti“, – pridūrė jis.

Pasak jo, naujoji Vyriausybė formuojama itin sudėtingu, augančių geopolitinių įtampų laikotarpiu. Dėl šios priežasties M. Sinkevičius sako esąs pasiryžęs telkti, klausytis, girdėti ir dirbti visų Lietuvos žmonių labui.

„Nesiskaldykime, nesipykime, nežeminkime vieni kitų. Gerbkime vieni kitus, dirbkime kartu ir kurkime vieningą, stiprią ir klestinčią Lietuvą“, – kalbėjo politikas.

Žada kontroliuoti gynybos lėšų naudojimo skaidrumą

M. Sinkevičius kreipdamasis į Seimą žadėjo asmeniškai kontroliuoti gynybai skirtų lėšų panaudojimo tikslingumą ir skaidrumą, taip pat tai, kad Lietuvos gynyba atlieptų karinių technologijų ir doktrinų transformaciją.

„Vyriausybė spartins oro gynybos ir apsaugos nuo bepiločių orlaivių sistemų vystymą, plėtos gyventojų perspėjimo sistemas, civilinės gynybos, mobilizacijos, visuomenės pasirengimo krizėms ir pilietinio pasipriešinimo gebėjimus. Plėsime slėptuvių tinklą, gerinsime gyventojų pasirengimą ekstremalioms situacijoms ir užtikrinsime kritinės infrastruktūros apsaugą“, – teigė pretendentas į premjerus.

„Vyriausybė tęs karinės infrastruktūros modernizavimą, užtikrins Vokietijos brigados priėmimą Lietuvoje bei sieks, kad iki 2030 metų Lietuvos nacionalinė divizija pasiektų visišką operacinį pajėgumą pagal NATO standartus“, – pridėjo jis.

Pasak politiko, valdančioji koalicija suvokia ilgalaikio JAV karinio buvimo Lietuvoje svarbą ir įpareigoja Vyriausybę stiprinti bendradarbiavimą su NATO sąjungininkais.

„Esu įsitikinęs, kad Europa ir toliau turi glaudžiai bendradarbiauti su Jungtinėmis Valstijomis saugumo ir gynybos srityje, tačiau kartu privalo nuosekliai stiprinti savo pačios pajėgumus“, – kalbėjo politikas.

„Ypatingą dėmesį skirsiu bendradarbiavimui su Vokietija, stiprinsime bendradarbiavimą su Lenkija, Šiaurės ir Baltijos valstybėmis bei aktyviai sieksime prisidėti prie Europos saugumo stiprinimo apskritai“, – sakė M. Sinkevičius.

„Taip pat toliau visokeriopai remsime Ukrainą, jos integracijos siekius į Europos Sąjungą ir NATO. Ukraina šiandien kaunasi ne tik už savo laisvę, bet ir už visą Europą. Ir tai mes aiškiai suprantame“, – pridūrė jis.

Anot politiko, atskiras dėmesys bus skiriamas kibernetiniam saugumui.

Dėmesys demografijai, sveikatos apsaugai, socialinės nelygybės mažinimui

M. Sinkevičius įspėjo, kad nesustabdžius spartaus gimstamumo mažėjimo, Lietuva susidurs su vis didesniais ekonominiais, socialiniais ir regioniniais iššūkiais. Pasak politiko, reikšmę tam turi jauniems žmonėms neįkandamos būsto kainos, brangstanti nuoma.

Pretendento į premjerus teigimu, gimstamumo mažėjimas yra pernelyg sudėtinga problema, kad ją būtų galima išspręsti viena priemone, todėl negalima apsiriboti tik finansinėmis išmokomis.

„Reikalinga nuosekli politika, apimanti būsto prieinamumą, darbo ir šeimos derinimą, kokybiškas vaikų priežiūros paslaugas, stipresnius regionus, ekonominį saugumą, bendruomeniškumo stiprinimą ir jaunų žmonių pasitikėjimą savo ateitimi“, – kalbėjo M. Sinkevičius.

„Sėkminga demografinė politika turi ne tik siekti didesnio gimstamumo. Ji pirmiausia turi kurti tokią Lietuvą, kurioje žmonės jaustųsi saugūs, matytų aiškią perspektyvą ir pasitikėtų ateitimi“, – pridėjo politikas.

Viena skaudžiausių problemų jis įvardijo sveikatos sistemos neprieinamumą: ilgas eiles laukiant pas gydytojus, paslaugų stygių ir nelygias galimybes gauti gydymą.

„Darbą baigianti Vyriausybė jau pradėjo spręsti šią problemą, tačiau turime pasiekti aiškių, apčiuopiamų rezultatų, kuriuos žmonės pajustų savo kasdienybėje“, – teigė M. Sinkevičius.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad ne visada deramas dėmesys skiriamas senjorams, nepriteklių patiriantiems, socialinę atskirtį jaučiantiems gyventojams.

„Tai žmonės, kurie žiūri į mus ir tikisi sprendimų. Čia Vyriausybės ir mūsų visų atsakomybė. Visi mes nusipelnome gyventi visavertį gyvenimą. Todėl Vyriausybė skirs ypatingą dėmesį kovai su skurdu ir socialine nelygybe“, – kalbėjo M. Sinkevičius.

Autoriai: Augustas Stankevičius, Dominykas Biržietis

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.