Glostomos tik žvilgsniu

Atlaiko šalčius

Vieni pirmųjų, pabandžiusių auginti ir dauginti opuncijas, – žinomi gėlinin­kai Viktorija ir Kęstutis Vyšniauskai. Į jų 60 arų daugiametėmis gėlėmis ap­sodintą sklypą netoli Raseinių, Gabšių kaime, opuncijos iš Rusijos atkeliavo 2003 m. Vėliau Vyšniauskai išbandė dar apie 40 rūšių, bet ilgainiui liko 20. Gėlininkai atsirinko keletą gerai žiemojančių lauke. K. Vyšniausko patirtis byloja, kad žiemą gali iššalti čiobreliai, bet kaktusai – ne.

Dabar kolekcijoje opuncijų neberas­tume – gėlininkai pasirinko auginti dau­giametes gėles. Vis dėlto gamta tuštumos nemėgsta. Estafetę perėmė opuncijomis daugiau nei prieš 15 metų susidomėjęs suvalkietis Zenius Sadauskas. Jis augina daug retų egzotinių augalų ir jo valgiaraštį paįvairina bambukų ūgliai. Kai lengvam šaltukui spaudžiant pasiteiravau, kaip žiemoja opuncijos, jis atsakė, kad kol kas viskas gerai, o kaip bus įpusėjus žiemai, – parodys laikas. „Opuncijos, kaip ir visi kiti kaktusai, nemėgsta drėgmės. Atlydžiai joms nepatinka, tačiau reta lietuviška žiema būna be jų“, – sakė augintojas.

Svarbiausia – nuolydis

Z. Sadauskas sodinamąją medžiagą perka iš Čekijos ir kitų šalių. Jis pastebėjo, kad ten kaktusais domisi vyrai, o Lietuvo­je – moterys. „Yra begalė opuncijų rūšių. Tiek, kiek sėkmingai auga Lietuvoje, gali­ma suskaičiuoti ant pirštų. Mūsų klimatui tinka žemos, galinčios žiemą prisiploti prie žemės opuncijos. Močiutės augino aukš­tus kaktusus, tad abejoju, ar nors vienas jų būtų galėjęs žiemoti lauke“, – svarstė Z. Sadauskas.

Alpinariumų mada į Lietuvą atkeliavo neseniai, o šiems augalams reikia pralai­džios žemės ir nuolydžio. Parduoti skirtas opuncijas Z. Sadauskas augina priesmėlyje, o prie namų jos auga gryno molio šlaite, su­formuotame iškasus tvenkinį. „Svarbiausia, kad neužsistovėtų vanduo. Drėgmė negerai šaltuoju metų laiku. Vasarą, kai opuncijos intensyviai auga, gali ilgai lyti. Nieko tokio, jei vanduo turi kur nubėgti, – sakė pašne­kovas. – Turintieji laiko ir noro, kai ilgiau pliaupia lietus, gali padaryti priedangas.“

Vietoj pirštinių – žnyplės

Z. Sadauskas vardija, kurios opuncijos pateisino jo lūkesčius: geltonai žydinčios kalninė Opuntia phaeacantha v. albispina ir šliaužiančioji opuncija Humifussa labai atsparios ir sparčiai auga, Opuntia hystri­cina-Hybrid Halblech – labai atspari, žydi raudonai, uolinė opuncija (Opuntia po­lyacantha) ‘Chrystal Tide‘ itin atspari, žydi raudonai, labai ilgais spygliais.

Z. Sadausko patirtis parodė, kad at­sparesni ir geriau auga iš jau Lietuvoje augintų sėklų išauginti egzotiniai augalai. Pradedantiesiems egzotikos mėgėjams jis pataria rinktis atspariausias opuncijas, kurių siūlo augintojai ar gauti iš bičiulio gėlininko. „Nusilaužtą ūglį reikėtų savaitę padžiovinti. Tuomet sodinti į vazonėlį su žvyru ir smėliu. Aš dauginu durpėse, kurios gerai palaiko drėgmę, – dalijasi patirtimi pašnekovas. – Specialios žemės neperku. Darbuojuosi be pirštinių, naudoju žnyples, kurių paskirtis, regis, medicininė, bet man jos puikiai tinka.“

Anot jo, opuncijos ir kiti lauke žiemoti galintys kaktusai – idealus pasirinkimas nemėgstantiems daug darbo. Jų nepuola kenkėjai ir ligos, jie neserga, nereikia tręšti, laistyti, genėti. Blogiausia, ką gali padaryti labai rūpestingas pradedantysis opuncijų augintojas, – panaudoti azotines trąšas. Su­žydėjusios opuncijos pasidabina nuostabiais žiedais. Tuos, kas norės platesnės opuncijų žiedų paletės, Z. Sadauskas perspėja: „Kaktu­sai, kaip ir šunys, kuo gražesni, tuo lepesni.“

Jokio „klapato“

Skuodo rajone ūkininkaujanti Zita Poš­kienė mielai keičiasi augalais. Moters sielos atgaiva – visa, kas džiugina žiedais, lapija, spalvomis ir formomis. Opuncijas ji augina jau penkerius metus. „Auga ir šlapesnėje vietoje, ir ant šlaito. Tikrai nėra „klapato“ su jomis. Pernai buvo 20 ir per žiemą išgyveno kuo puikiausiai. Užmetu tik eglės šakų. Tikrai nelepūs augalai. Sodindama naudojau smėlį iš anūkų smėlio dėžės”, – šypsojosi pašnekovė.

Moteris opuncijas augina gražiai tvarko­moje kelių hektarų teritorijoje 4–5 vietose. Pasak jos, daugumą augalų dalį dienos turi dengti šešėlis, o opuncijos augs ten, kur negailestingai plieskia saulė. Zita pritaria Z. Sadauskui sakydama, kad jas verta auginti ir dėl žiedų.

Kazlų Rūdos pašonėje sodybą gražinanti Nijolė Kuliešienė tik pradeda gilintis į šių augalų pasaulį. „Norisi auginti ką nors įdomesnio. Opuncijos – nereiklios, nedaug priežiūros, tai puikūs augalai negyvenantiems sodybose nuolat. Kartais patręšiu kaktusų trąšoms, tačiau, manau, augtų ir be jų. Juk kilmės šalyje gamtinės sąlygos jų nelepina“, – pastebėjo Nijolė. Pasak jos, jei ne spygliai, auginančiųjų opuncijas būtų daugiau. Jas reikia sodinti ten, kur nežaidžia ir nelaksto vaikai.

Domisi ir botanikos sodai

Kaunietė Leva Smailienė džiaugiasi, kad pirmais metais be vargo iš vieno „lapo“ užsiaugino visą dygliuotą kupetą. Kol kas du vazonėlius su naujakurėmis laiko lauko pavėsinėje, o pavasarį sodins į specialiai įrengtą alpinariumą. Šiuo metu augina geltonžiedę ir rausvažiedę opuncijas. Mo­teris tikisi, kad gerai peržiemojusios, vasarą nustebins reto grožio žiedais.

Opuncijų galima rasti visuose pasaulio botanikos soduose. Ne išimtis Vilniaus uni­versiteto Šiaulių akademijos botanikos sodas. Kalninių augalų skyriaus vadovė dr. Rimanta Vainorienė sakė, kad opun­cijas ir kitus kaktusus prieš žiemą dengia plastiku, taip jie gauna mažiau drėgmės. „Šiemet kol kas nedengtos ir neblogai laikosi, – džiaugėsi pašnekovė. – Pas mus auga mažesniais dygliukais trapioji opuncija (Opuntia fragilis) ir Opuntia phaeacantha. Dar auginame oranžinės spalvos žiedais ‚Orangeade‘ veislę. Jos auga saulėtoje, netrąšioje žemėje. Ypatingos priežiūros nereikia. Tik žiemą geriau pridengti plastiku ar stiklu, kad patektų mažiau drėgmės. Jei žiema šalta, pridengti eglišakėmis.“

„Rasų“ korespondentas Joris RAMONAS

Zeniaus Sadausko nuotraukos

Žurnalo „Rasos“ archyvo informacija

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.