Graži gyvatvorės pati neužaugs – reikia žinoti, kaip prižiūrėti

Ypač didelį dėmesį formavimui reikia skirti, kol augalai jauni, 1–3 metais. Dažnai daroma klaida, leidžiant jauniems sodinukams augti nekarpomiems iki tam tikro aukščio. Tikimasi, kad augalai greičiau užaugs ir tada pakaks tik patrumpinti viršūnes. Dėl to šoninės šakos labai sutankėja, apatinėje dalyje kamienai dažnai nuplinka, o viršūnės lieka plačios, pasipuošusios nauja žalumos kepuraite. Taip augalai praranda dekoratyvumą ir netenka tikrosios paskirties – apsaugoti sodybas nuo nepalankių aplinkos veiksnių.

Kaip teisingai formuoti gyvatvores, pataria kraštovaizdžio inžinierė Daiva Klimavičienė.

Pasirinkime įdomesnę formą

„Jei norime, kad gyvatvorė saugotų sodybą nuo dulkių, triukšmo ar smalsių praeivių akių, ji turi būti tam tikro aukščio, pločio ir tankumo“, – sako specialistė. Tiesa, šiandien gyvatvorių įrengimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos želdynų įstatymas.

Beveik visos griežtos formos karpomos gyvatvorės turi daugiau ar mažiau platėti į apačią. Jei šonai vertikalūs arba viršutinė dalis platesnė už apatinę, apatinės šakelės, D. Klimavičienės teigimu, beveik neišvengiamai sunyks ir gyvatvorė nupliks apatinėje dalyje prie žemės. Apatinėje dalyje šiek tiek platėti gali koloninio tipo tujų, kukmedžių ar dalinio šešėlio nebijančių rūšių (paprastųjų ligustrų, skroblų) augalų gyvatvorės.

Gyvatvorės viršutinei daliai galima suteikti įvairių formų: stačiakampio, pusiau ovalo ar trikampio. Jei norime auginti formuotas gyvatvores, rekomenduojama rinktis labiausiai tinkančias vakarinių tujų, tarpinių kukmedžių ir kadagių veisles. „Kai auginame Lausono puskiparisių sodinukais apsodintas gyvatvores, kiek sunkiau jas tvarkyti. Sudėtinga prižiūrėti ir eglėmis apsodintas gyvatvores, kadangi šių spygliuočių šaknų sistema paviršinė, šalia auganti žolinė augalija prastai augs, nes augalai sunaudos daug drėgmės ir maisto medžiagų“, – pasakoja kraštovaizdžio inžinierė.

Itin populiarios tujų gyvatvorės

Šiandien sodybose populiariausios tujų gyvatvorės. Šie augalai nereiklūs augimo sąlygoms, tad gyvatvores prižiūrėti nesudėtinga. Sodybose gali būti auginama daug jų veislių, nuo to ir priklausys šių augalų formavimas.

„Vakarines paprastąsias tujas planuokime taisyklingai formuoti pirmaisiais ir antraisiais metais. Kai augalai maži, jų nereikia genėti, tačiau būtina iš anksto žinoti, kokio aukščio gyvatvorės norėsime. Iki numatyto aukščio likus 20–30 cm, augalus galima pirmą kartą genėti, – paaiškina specialistė. – Kad gyvatvorė būtų vienodo aukščio, sulig žemiausiu augalu įtempiama virvelė, pagal kurią trumpinami visi augalai.“

Pirmaisiais, antraisiais ir vėlesniais metais svarbu reguliuoti šoninių ūglių augimą – jie dažnai išauga už bendros šoninės linijos. Taip formuojamos jaunos gyvatvorės per keletą metų gerai suauga ir sutankėja.

Gerai prižiūrimas gyvatvores D. Klimavičienė pataria per metus formuoti 2–3 kartus. Tada jos ilgam išlaikys dekoratyvumą. Aukštas geriausia genėti trapecijos formos, taip, kad šoninės plokštumos būtų negriežtai vertikalios, bet pasvirusios į gyvatvorės vidinę pusę, arba, kitaip tariant, gyvatvorės pagrindas būtų platesnis už plokščią viršūnę. Šią formą reikia suteikti vėlesniais metais, skubėti neverta. Taip garantuojama, kad visas šoninis paviršius bus vienodai apšviestas saulės, o apatinė gyvatvorės dalis ilgainiui neišretės dėl krintančio šešėlio.

Šakelėms karpyti savas laikas

„Karpant gyvatvores kaskart šakelės ar ūgliai trumpinami šalinant 1/2 jų ilgio. Kiek mažiau trumpinamos jautresnių augalų šakelės: 1/3 ilgio nukerpama paprastųjų buksmedžių, kaulenių, dyglialapių mahonijų, raugerškių, sedulų“, – augalų genėjimo skirtumus atskleidžia kraštovaizdžio inžinierė.

Gyvatvorių genėjimo laiką lemia jose augantys augalai. Jei auga lanksvos, jazminai ar forzitijos, genėkime anksti pavasarį. Kai aplinkos temperatūra ne žemesnė nei –10 °C, galima trumpinti tik ilgus ūglius arba ištįsusias šakas, nes minėti augalai žydi ant antramečių šakų. Tokias laisvai augančias ir žydinčias gyvatvores, pasak specialistės, reikia genėti nužydėjusias, birželio pradžioje, kad iki rudens susiformuotų nauji, kitais metais žydėsiantys ūgliai.

Vasarą žydinčios gyvatvorės karpomos anksti pavasarį ar nužydėjusios. Kai lapuočius krūmus auginame ne dėl žiedų, juos galime karpyti ir pavasarį ar vasaros metu, liepą–rugpjūtį.

„Vasaros pradžioje karpome tujas, kukmedžius, egles, puskiparisius, nes jie jautriai reaguoja į ankstyvą pavasarinį genėjimą, – perspėja D. Klimavičienė. – Pavasarį galima genėti buksmedžių gyvatvores.

Kaip atjauninti gyvatvores?

Jei gyvatvorės prarado dekoratyvumą ir funkcionalumą, o apatinė jų dalis išretėjo, ne visuomet jas reikia keisti naujais augalais. Daugumos gyvatvorių būklė suprastėja dėl netinkamo genėjimo, o jas atjauninti galima ankstyvą pavasarį.

Tai darant reikia trumpinti ne tik viršutinę dalį, bet ir šonines šakas. Pasak kraštovaizdžio inžinierė, geriau išlaikyti trapecijos formą, t. y. viršutinė dalis turi būti siauresnė, o apatinė šiek tiek platesnė.

Ankstyvas genėjimas skatina augti naujus, jaunus ūglius, todėl verta tuo pasinaudoti atnaujinant prastas gyvatvores. Jei auginame lengvai genėjimą ištveriančius ir greitai atželiančius augalus, tokius kaip pūsleniai, lanksvos, ligustrai, hortenzijos, sedulos ir kt., neprasidėjus vegetacijai krūmai nupjaunami, paliekant apie 15–20 cm aukščio kelmelius. Per vasarą ataugę krūmai tą pačią vasarą negenimi, o kitų metų pavasarį nukerpamas viršus ir šonai (1/2–2/3 ūglių ilgio), tuomet augalai gerai sutankės ir išaugins daug šoninių šakelių.

Visžales gyvatvores atnaujinti nėra taip paprasta, jos atauga labai sunkiai, paprasčiau tokius augalus šalinti ir sodinti naujus.

Daivos KLIMAVIČIENĖS ir 123rf nuotr.

Žurnalo „Rasos“ archyvo informacija

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.